Kalbos apie galimas paliaubas įgavo pagreitį po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paragino kuo greičiau nutraukti trejus metus trunkančią plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą.
Anksčiau šią savaitę respublikonas sustabdė karinės pagalbos teikimą Ukrainai ir JAV dalijimąsi žvalgybos informacija su Kyjivu, taip sumažindami jo galimybes atremti Rusijos puolimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino nedelsiant nutraukti visus išpuolius Ukrainoje. Pasak jo, tai pirmasis galimos taikos etapas.
Sekmadienį E. Macronas Prancūzijos laikraščiui „Le Figaro“ sakė, kad Paryžius ir Londonas siūlo sudaryti vieno mėnesio paliaubas, kurių metu būti sustabdyti išpuoliai „ore, jūroje ir prieš energetikos infrastruktūrą“.
Tačiau ketvirtadienį Maskva atmetė laikinų paliaubų idėją.
„Reikia tvirtų susitarimų dėl galutinio sandorio. Be viso to kažkoks atokvėpis yra visiškai nepriimtinas“, – žurnalistams per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
„Turime reikalą su akivaizdžiu siekiu bet kokia kaina užtikrinti atokvėpį žlungančiam Kyjivo režimui ir užkirsti kelią fronto žlugimui“, – sakė ji.
M. Zacharova pridūrė, kad Ukraina „pasinaudos šia pertrauka, pasitelkdama savo sąjungininkus, kad sustiprintų savo karinį potencialą“.
Tačiau prieš galimas taikos derybas Maskva kelia griežtus reikalavimus.
Rusija atmeta bet kokią galimybę grąžinti okupuotas teritorijas Ukrainai, nesutinka su europiečių taikos palaikymo pajėgų dislokavimu Ukrainoje ir kartoja norinti sumažinti NATO buvimą visoje Europoje.
Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje baiminasi, kad D. Trumpas privers Ukrainą derėtis dėl taikos Maskvai palankiomis sąlygomis.
