Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad JAV ir Izraelis „sąmoningai provokavo Iraną atsakomaisiais smūgiais į objektus kai kuriose arabų šalyse“ ir „taip bando įtraukti arabus į karą dėl svetimų interesų“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos vertinimas iš esmės skiriasi nuo ekspertų vertinimų. Pavyzdžiui, Lenkijoje įsikūręs Rytų studijų centras rašo, kad Irano atakos Persijos įlankos valstybių teritorijoje yra bandymas daryti tarptautinį spaudimą Vašingtonui, siekiant nutraukti karinius veiksmus.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai pirmadienį prezidentas Vladimiras Putinas surengė telefonines derybas su keturių Persijos įlankos arabų valstybių vadovais. Jis pasiūlė pasinaudoti Maskvos ryšiais su Iranu, kad būtų perduoti nuogąstavimai dėl Teherano smūgių naftos infrastruktūrai regione, taip pat išreiškė pasirengimą padėti stabilizuoti padėtį regione.
Zacharova: JAV ir Izraelis – agresoriai
Prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficiali atstovė Marija Zacharova pavadino JAV ir Izraelį „agresoriais“, kurie „dar kartą ėmėsi pavojingos avantiūros, kuri sparčiai artina regioną prie humanitarinės, ekonominės ir, galbūt, radiologinės katastrofos“. O kovo 4 d. ji pavadino JAV ir Izraelio veiksmus „savavališkumu“.
Ketvirtadienį ambasadų apskritojo stalo diskusijų metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pateikė panašią vertinimą. Jis pareiškė, kad JAV ir Izraelis „visiškai dirbtiniu pretekstu pradėjo karinę operaciją, siekdami nuversti teisėtą Irano valdžią“, ir nematyti jokių požymių, kad jie „parodys protingumą ir sustabdys kraujo praliejimą“. Be to, S.Lavrovas sakė, kad Ankoridžo dvasia išgaruoja.
Iki karo Irane pradžios Rusija retai griežtai smerkė JAV veiksmus. Viena iš išimčių – JAV operacija Venesueloje, kurią Rusijos užsienio reikalų ministerija pavadino „ginkluota agresija“, o Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia sakė, kad tai „JAV ciniškai įvykdytas nusikaltimas“.
Kuo tai kenkia Rusijai
JAV ir Izraelio karas su Iranu silpnina Maskvos pozicijas Artimuosiuose Rytuose, nes tai yra antroji Vašingtono karinė operacija prieš Rusijos sąjungininką per pastaruosius tris mėnesius, rašo „Agentstvo“.
Visgi karas Irane gali leisti Rusijai padidinti naftos ir dujų pajamas.
Kaip paveiks karą Ukrainoje
Karas taip pat daro įtaką taikos procesui Ukrainoje. Trišalės derybos atidėtos neribotam laikui. Be to, stebėtojai baiminasi, kad Kyjivas išeikvos priešlėktuvines raketų atsargas, o tai gali turėti įtakos Vakarų gebėjimui užtikrinti Ukrainos saugumą, rašė „The Wall Street Journal“.
Be to, Vladimiras Putinas iškėlė klausimą dėl Rusijos dujų tiekimo Europai, atsižvelgdamas į pasaulinių kuro kainų augimą dėl karo Irane.
Rusijos prezidentas sakė, kad Maskva gali atsisakyti tiekti dujas Europai, nes Europos Sąjunga jau ketina įvesti apribojimus Rusijos dujų pirkimui. Žurnalo „Rosija v globalnoj politike“ vyriausiasis redaktorius Fiodoras Lukjanovas rašė, kad tai galima traktuoti kaip spaudimą arba kaip strateginį posūkį. „Greičiau pirmasis variantas, o toliau – kaip bus“, – pridūrė jis.
