Sekite 15min Google
Trečiadienį vykusiame aukcione ministerija pardavė kintamo kupono federalinės paskolos obligacijų (vadinamųjų floaterių) už 1 trln. rublių (beveik 10 mlrd. eurų). Obligacijos, kurių išpirkimo terminas – 2042 metai, buvo realizuotos visos, o paklausa 1,4 karto viršijo platinimo apimtį – 1,424 trln. rublių.
Panašu, kad Finansų ministerija susitarė su bankais, rašo „Vektor Kapital“ analitikai: būtent stambios kredito organizacijos, daugiausia valstybinės, yra floaterių pirkėjos, dažniausiai iš anksto suderintų sandorių rėmuose. Bankų pagalbos Rusijos finansų ministerija prašo kaskart, kai biudžeto situacija pablogėja: pavyzdžiui, praėjusių metų lapkritį ji taip pasiskolino 1,7 trln. rublių, o 2024 metų gruodį – 2 trln. rublių, skelbia „The Moscow Times“.
Vis sunkiau Rusijai sekasi pasiskolinti įprastu būdu
Įprastas federalinės paskolos obligacijas Rusijos finansų ministerijai parduoti sekasi vis prasčiau. Liepos 20 dieną ji sustabdė valstybės skolos aukcionus po to, kai keturi iš eilės platinimai baigėsi nesėkmingai: du iš jų buvo atšaukti, vienas pripažintas neįvykusiu, o vienintelis sėkmingas leido pasiskolinti tik 9 mlrd. rublių, kai ketvirčio planas siekė 1,5 trln.
Dabar per vieną dieną Finansų ministerija įvykdė du trečdalius ketvirčio plano. Tačiau iki metų pabaigos jai gali prireikti pasiskolinti dar apie 3 trln. rublių, kad padengtų biudžeto deficitą, rašo „Raiffeisenbank“ analitikai. Rugpjūčio pradžioje „skylė“ federalinėje iždinėje išaugo iki 6,45 trln. rublių, o iki metų pabaigos, remiantis CMAKP prognoze, gali siekti 7 trln.
Praeityje tokie valstybės popierių platinimai bankams sėkmingai vykdavo padedant Centriniam bankui, rašo „Raiffeisenbank“: reguliuotojas kredito organizacijoms teikdavo paskolas per REPO (atpirkimo) sandorius, priimdamas obligacijas kaip užstatą ir palikdamas jas savo balanse. Ši praktika toliau plečiasi: nuo praėjusių metų pabaigos Rusijos centrinis bankas į bankų sistemą įliejo daugiau nei 2 trln. rublių, o bendra kredito organizacijų skola reguliuotojui rugsėjo 2 dieną pasiekė 6,16 trln. rublių.
Liepė sumažinti valdininkų skaičių 15 proc.
Rengdama šių metų biudžetą, Rusijos finansų ministerija tikėjosi 1,5 karto sumažinti praėjusių metų deficitą – nuo 5,7 iki 3,7 trln. rublių – didindama PVM ir mažoms įmonėms taikomus mokesčius. Tačiau jau per pirmąjį ketvirtį „skylė“ viršijo visą metinį planą ir, remiantis vidiniais vyriausybės skaičiavimais, iki metų pabaigos galėjo pasiekti 9 trln. rublių, pasakojo agentūros „Bloomberg“ šaltiniai.
Anot jų, nuo balandžio Rusijos vyriausybė trečdaliu sumažino išlaidas civilinėms biudžeto eilutėms, taip pat nurodė rengti valstybinių agentūrų valdininkų etatų mažinimą 15 proc.
