Įtariama, kad slapti Rusijos padaliniai, naudodamiesi silpnomis teisinėmis sistemomis, įsigijo jautraus nekilnojamojo turto šalia karinių ir civilinių objektų mažiausiai dešimtyje Europos valstybių, skelbia dienraštis „The Telegraph“.
Įtariama, kad Rusijos šnipinėjimo agentūros, ketindamos sustiprinti „hibridinį karą“ su Vakarais, įsigijo vasarnamius, poilsio namelius, sandėlius, apleistas mokyklas, miestų butus ir net ištisas salas, ketindamos jas naudoti kaip koordinuoto stebėjimo, sabotažo ir slaptų išpuolių starto aikšteles.
Trijose Europos žvalgybos agentūrose dirbantys ir buvę pareigūnai laikraščiui „The Telegraph“ sakė, kad baiminasi, jog kai kuriose iš šių vietų Rusija jau gali turėti sprogmenų, dronų, ginklų ir slaptų agentų, kurie krizės atveju gali būti panaudoti.
Minimos Baltijos šalys
Laikraščio pateikiamoje vizualinėje medžiagoje pažymėtas nekilnojamasis turtas netoli Suvalkų koridoriaus ties Lietuva, taip pat sanatorija prie Rygos įlankos, taip pat nekilnojamasis turtas Estijoje.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą prieš ketverius metus padaugėjo su Maskva siejamų sabotažo aktų – nuo padegimų Londone ir Varšuvoje iki siuntinių sprogdinimų, nužudymų bei bandymų pakenkti, kad traukiniai nulėktų nuo bėgių. Kai kurie Vakarų žvalgybos bendruomenės nariai baiminasi, kad šie incidentai gali būti tik „bandomieji darbai“.
Rusija neigtų, kad surengė atakas
Žvalgybos pareigūnai dienraščiui „The Telegraph“ teigia, kad Kremlius, užuot pradėjęs įprastinį karinį puolimą, gali bandyti NATO ryžtą „pilkojoje zonoje“, rengdamas didesnio masto „paneigiamas“ atakas, kad paralyžiuotų transporto, ryšių ir energetikos tinklus ir apsunkintų bet kokį Aljanso 5 straipsnyje numatytos kolektyvinės gynybos nuostatos taikymą.
„Mažiau tikėtina, kad dėl sabotažo kampanijos pavyks susitarti dėl 5 straipsnio nei dėl įprastos Rusijos karinės operacijos, – sakė žvalgybos pareigūnas. – Neigimas – tikėtinas ar ne – apsunkina priskyrimą, o nesant tikrumo, tampa daug sudėtingiau sutelkti paramą.“
Suomija sunerimusi dėl „karinės“ salos
Europos valstybėms dabar siūloma pasekti Suomijos pavyzdžiu, kuri liepos mėn. įvedė beveik visišką draudimą rusams ir baltarusiams pirkti nekilnojamąjį turtą ir sukėlė grandininę reakciją Baltijos šalyse, priėmusiose panašius teisės aktus, sakoma „The Telegraph“ tekste.
Pasak žurnalistų, Suomijos atsargumas pagrįstas patirtimi. Žvalgybos pareigūnai ją laiko slaptos Rusijos strategijos, kuria siekiama įsigyti strategiškai svarbių nekilnojamojo turto objektų, epicentru – šį modelį Maskva, kaip manoma, dabar atkartoja visoje Europoje.
Joks atvejis Suomijos valdžios institucijoms nesukėlė didesnio nerimo nei „Airiston Helmi“ – bendrovė, kuri tyliai įsigijo 17 nekilnojamojo turto objektų aplink vadinamąją Archipelago jūrą. Daugelis šių objektų yra netoli pagrindinių jūrų kelių ir telekomunikacijų infrastruktūros netoli Turku uosto, kuriame įsikūrusi Suomijos jūrų pramonė ir karinių jūrų pajėgų vadovybė.
Įspūdingiausia iš jų buvo Sakiluoto sala. 2018 m. rugsėjo 22 d. rytą gyventojai kitapus kanalo su nuostaba stebėjo, kaip sraigtasparniai ir greitaeigiai kateriai į salą išlaipino šimtus užmaskuotų komandosų.
Tai, ką rado tyrėjai, buvo nepaprasta. Teritorijoje buvo devynios prieplaukos, sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, apsaugos kameros ir judesio detektoriai, maskuojamasis tinklas ir kareivines primenantys pastatai, kurių kiekviename įrengtos palydovinės antenos ir moderni ryšių įranga.
Suomija nusprendė tiesiogiai nekonfliktuoti su Maskva ir apkaltino bendrovės savininką iš Rusijos Pavelą Melnikovą sukčiavimu. Praėjusiais metais jis buvo nuteistas lygtine bausme. Rusijos vyriausybė atmetė įtarimus dėl šnipinėjimo, o buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad tokias išvadas gali daryti tik „liguistas protas“. Suomijos politikai buvo mažiau įtikinti, pažymėję, kad „Airiston Helmi“ taip pat įsigijo desantinius laivus iš šalies karinio jūrų laivyno.
Kokių priemonių imamasi
„Nepaisant grėsmės masto, analitikai baiminasi, kad Europos valstybės į ją reaguoja nepakankamai greitai. Latvija, Lietuva ir Norvegija sugriežtino kontrolę, o Estija šią vasarą planuoja įvesti apribojimus, tačiau pernai pasiūlytas visos ES draudimas parduoti nekilnojamąjį turtą rusų pirkėjams žlugo, nes tam pasipriešino dėl ekonominių padarinių susirūpinusios valstybės.
Ypač Kipras, kuris, kaip pranešama, tam prieštaravo, nepaisant to, kad su Maskva siejami nekilnojamojo turto įsigijimai netoli Didžiosios Britanijos bazių saloje“, – sakoma tekste.
