„Tai panašu į kažkokią paniką, ją dirbtinai kursto kai kurios Rytų Europos šalys, kurios net ir įstojusios į NATO nenurimo dėl menamų grėsmių iš Rusijos pusės“, – pareiškė ministras ketvirtadienį, komentuodamas NATO vadovybės pasisakymus apie būtinybę stiprinti karines pajėgas Europoje dėl Rusijos grėsmės. Jis neįvardijo konkrečių šalių, tačiau tarp naujųjų NATO narių iš Rytų Europos yra ir Lietuva bei kitos Baltijos šalys.
Anot S.Lavrovo, esą kažkada NATO vadovai ramino rusus, kad įstojusios į Aljansą Rytų Europos šalys nustos bijoti „menamų grėsmių“ iš Maskvos pusės. „Tai va, jie nenurimo, o pradėjo daryti viską, beje, ne be Vašingtono paskatinimo, kad ne tiesiog nurimtų, o gautų galimybę „užsakinėti muziką“ NATO viduje ir išnaudoti narystę Aljanse bei ES ir solidarumo principus tam, kad bendradarbiavimas su Rusija būtų kuo mažesnis“, – piktinosi S.Lavrovas.
Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat apkaltino NATO išnaudojant krizę Ukrainoje, kad pagerintų savo reputaciją tarp sąjungininkų ir pateisintų savo egzistavimą, susitelkdama prieš menamą grėsmę.
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ketvirtadienį lankydamasis Čekijoje sakė, kad Rusija privalo atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienų, jeigu nori pradėti dialogą dėl tą šalį krečiančios krizės.
