V.Zelenskis: okupantai taip prastai apmokyti ir aprūpinti, kad Rusijai netrukus gali prireikti naujos mobilizacijos

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko teigia, Ukrainos valdžios institucijos, koordinuodamos veiksmus su kariuomene, stato gynybinius įtvirtinimus išlaisvintose Donecko vietovėse.

„Nuo pirmojo mėnesio po plataus masto Rusijos invazijos pradėjome statyti įtvirtinimus ir šis darbas tęsiamas. Ne išimtis ir deokupuotos teritorijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Griežtai koordinuodami veiksmus su karine vadovybe, imamės papildomų priemonių gynybiniams įtvirtinimams statyti, taip pat ir deokupuotų bendruomenių teritorijoje“, – P.Kyrylenko cituoja „Ukrainska Pravda“.

TATENA vadovas R.Grossi teigia, kad Ukrainos Zaporižios AE apsaugos zonos nustatymo procesas vyksta per lėtai, o jis pats jaučiasi „labai nusivylęs“.

„Man apsaugos zonos aplink atominę elektrinę nustatymas yra toks savaime suprantamas dalykas, koks tik gali būti. Kaip galima apšaudyti atominę elektrinę, dėl Dievo meilės?“ – penktadienį teigė Vašingtone viešėjęs R.Grossi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios atominės elektrinės

TATENA ne kartą ragino aplink elektrinę kuo greičiau nustatyti branduolinės saugos zoną, nes kovos dėl objekto gali sukelti branduolinę avariją.

Bendraudami su Rusija, kuri grasina panaudoti branduolinius ginklus, Vakarai perėjo nuo abstrakčių perspėjimų prie konkrečių pasekmių apibūdinimo. Šis požiūrio pokytis tapo svarbus branduolinio atgrasymo kontekste, Ukrainos televizijos TSN žinoms sakė šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Jis pažymėjo, kad dar prieš invaziją Ukraina nurodė savo partneriams, kad jų perspėjimai Rusijai – pernelyg abstraktūs: „Rusai tai suprato kaip kvietimą, nes prezidentas Putinas supranta tik jėgos kalbą.“

„Scanpix“/AP nuotr./Dmytro Kuleba

„Ir kai Rusija paskleidė dezinformaciją apie „nešvarią bombą“, prezidentas ir aš daug kalbėjomės su tarptautiniais partneriais. Ir labai svarbu, kad partneriai pasakė: mes pranešėme Rusijos Federacijai, kas nutiks, jei ji griebsis branduolinio ginklo. Ir tai padarėme prezidentui Putinui suprantama kalba“, – sakė ministras.

Pasak jo, tai reiškia, kad „reikia keisti požiūrį – nuo abstrakčių grasinimų (mes jums ką nors padarysime, jei jūs tai padarysite) pereiti prie konkrečių pasekmių, kurioms Rusija negali pasirengti, kad išvengtų jų poveikio“.

Pasak D.Kulebos, tai rodo, Vakarai šią grėsmę vertina labai rimtai, tačiau Rusija ir toliau eskaluoja padėtį – pradėjo branduolines pratybas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos prezidentas sureagavo į Rusijos pranešimus apie baigtą vadinamąją dalinę mobilizaciją. V.Zelenskio teigimu, okupantai yra taip prastai apmokyti ir aprūpinti, kad Rusijai netrukus gali prireikti naujos mobilizacijos bangos. 

„Nors Rusija bando didinti spaudimą mūsų pozicijoms pasitelkdama mobilizuotuosius, tačiau jie taip prastai apmokyti ir aprūpinti, taip grubiai naudojami vadovybės, kad tai leidžia manyti, jog netrukus Rusijai gali prireikti naujos žmonių siuntimo į karą bangos.

Mes tam ruošiamės, ruošiamės tam, kad dabartinė Rusijos vadovybė ieškos naujų galimybių tęsti karą. Ypač dėl savo bendrininkų Irane.

Todėl kasdien bendradarbiaujame su partneriais, kad sustiprintume savo oro gynybą ir kitus gynybos pajėgumus. Kiekvieną dieną stipriname savo ypatingos svarbos infrastruktūros, ypač energetikos infrastruktūros, apsaugą“, – vakariniame kreipimesi sakė V.Zelenskis.

Jis taip pat sakė, kad Chersono srityje okupantai uždaro medicinos įstaigas, išveža įrangą ir reikalauja, kad gydytojai persikeltų į Rusiją.

Kalbėdamas apie padėtį energetikos srityje V.Zelenskis sakė, kad dėl Rusijos atakų šiuo metu 4 mln. gyventojų susiduria su elektros tiekimo apribojimais.

Ukrainos Donecko srityje dėl Rusijos apšaudymų du maži vaikai liko našlaičiais. Prieš kelerius metus mirė vaikų motina, o dabar žuvo ir tėvas. Devynmečio Andrijaus ir dešimtmetės Olios istoriją papasakojo Donecko srities nacionalinė policija. 

Vaikų tėvas nuo Rusijos sviedinio žuvo nuosavo namo kieme. Tuo metu namuose buvę brolis ir sesuo tik per stebuklą liko gyvi. Iš apšaudymo juos išgelbėjo pareigūnai, savanoriai ir medikai. Dabar Andrijus ir Olia yra saugūs su savo teta. 

Donecko policija pasakoja, kad šeima gyveno Torskės kaime, Lymano bendruomenėje. Gyvenvietę Rusijos kariai apšaudydavo beveik kasdien, pareigūnai ne kartą šeimą ragino evakuotis, tačiau tėvas kategoriškai atsisakydavo. 

VIDEO: Поліцейські Лимана спільно з волонтерами врятували двох дітей, які осиротіли через російську агресію

Поліцейські Лимана спільно з волонтерами врятували двох дітей, які осиротіли через російську агресію

Vienas iš Rusijos paleistų sviedinių nukrito namo, kuriame ši šeime gyveno, kieme. Lauke tuo metu buvusį tėvą sužeidė skeveldra. 51 metų amžiaus vyras dėl sužalojimų mirė iškart. Tuo metu name buvę vaikai nenukentėjo. 

„Į mūsų kiemą pataikė sviedinys. Mano tėvas tuo metu buvo lauke, ketino įeiti į namus, bet nespėjo, buvo nužudytas. Labai išsigandome ir pasislėpėme“, – pasakoja devynmetis Andrijus.

Ukrainos Donecko srities policijos nuotr./Donecko srityje brolis ir sesuo liko našlaičiais, tėtis žuvo per Rusijos ataką

Vaikų motina mirė prieš 4 metus, tėvas juos augino vienas. Po tragedijos Andrijų ir dešimtmetę Olią priglaudė kaimynai, kurie ir iškvietė policiją.

Teisėsaugos pareigūnai suorganizavo evakuacijos reisą ir kartu su savanoriais bei ligoninės darbuotojais išvyko pasiimti brolio ir sesers. Andrijus važiuoti sutiko iškart, o jo sesutė labai bijojo, kad atsidurs vaikų namuose. 

Visą istoriją skaitykite ČIA.

Ukrainos užsienio reikalų ministras D.Kuleba kalbėdamas telefonu su Irano kolega Hosseinu Amirabdollahianu pareikalavo, kad šalis nutrauktų ginklų tiekimą Rusijai. 

Apie tai D.Kuleba pranešė savo tviterio paskyroje. 

„Šiandien man paskambino Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras Abdollahianas, pokalbio metu pareikalavau, kad Iranas nedelsdamas nutrauktų ginklų, kuriais Ukrainoje žudomi civiliai gyventojai ir naikinama ypatingos svarbos infrastruktūra, tiekimą Rusijai“, – rašo jis.

Kyjivo centre penktadienį susirinko kelios dešimtys iraniečių, kurie protestavo prieš tai, kad Rusijos pajėgos naudoja Irane pagamintus bepiločius orlaivius smūgiams Ukrainoje vykdyti, ypač nukreiptiems prieš energetikos infrastruktūrą.

Vietos iraniečių bendruomenės raginimu demonstrantai susirinko Ukrainos sostinės širdyje esančioje Maidano aikštėje, laikydami Irano ir Ukrainos vėliavas.

Kai kurie laikė plakatus su užrašais „Irano žmonės palaiko Ukrainą“.

„Šalis, kurioje gimėme, ir šiuo metu valdantis režimas siunčia bepiločius lėktuvus žudyti mūsų ir mūsų draugų“, – naujienų agentūrai AFP sakė 34 metų architektas iranietis Maziaras Mianas.

„Tai labai skausminga... Turėjome išreikšti savo nuomonę ir pasakyti, kad esame prieš“, – pridūrė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Iraniečiai Kyjive surengė solidarumo su Ukraina mitingą

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės apkaltino Iraną, kad šis tiekia Maskvai Irane pagamintus bepiločius orlaivius, kurie buvo naudojami išpuoliams visoje Ukrainoje, taip pat ir Kyjive.

Iranas atmetė šiuos teiginius, o Maskva apkaltino Vakarus, kad šie kaltinimai naudojami „spaudimui“ Teheranui daryti.

Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba pasiūlė nutraukti diplomatinius ryšius su Iranu.

Pasak vieno demonstracijoje dalyvavusio iraniečio, Irano vėliava vis dar buvo matoma virš diplomatinės atstovybės Kyjive, tačiau ambasadoje „neliko nė vieno žmogaus“.

Plačiau skaitykite ČIA.

D.Medvedevas savo tviteryje pasveikino Eloną Maskvą įsigijus „Twitter“ ir paragino nutraukti „Starlink“ palydovų veiklą Ukrainoje. 

Atakuodama energetikos objektus Maskva siekia priversti Ukrainą sutikti su Rusijos keliamais reikalavimais. Buvęs Rusijos prezidentas ir ministras pirmininkas, dabartinis Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad elektros tiekimo padėtis Ukrainoje gali pagerėti, jei Kyjivas pripažins „Rusijos reikalavimus“.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmitrijus Medvedevas

„Kelias į energijos tiekimo stabilumą yra kitoks. Būtina pripažinti Rusijos reikalavimų teisėtumą specialiosios karinės operacijos rėmuose ir jos rezultatus, atsispindinčius mūsų Konstitucijoje. Ir tada užsidegs šviesa...“ – savo „Telegram“ kanale paskelbė D.Medvedevas. 

Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Vadimo Prystaiko teigimu, Kyjivas jau ruošiasi naujojo premjero Rishi Sunako vizitui. Remiantis Ukrainos žiniasklaida, tai ambasadorius sakė penktadienį vykusios spaudos konferencijos metu. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rishi Sunakas

Kalbėdamas apie šią savaitę vykusį abiejų šalių lyderių pokalbį telefonu, ambasadorius sakė, kad jo metu sutarta, kad R.Sunakas atvyks į Ukrainą.

„Kada tiksliai tai įvyks? Jau dirbame prie šio klausimo su kolegomis iš Didžiosios Britanijos vyriausybės“, – sakė ambasadorius. 

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigia, kad sostinės energetikos objektai jau geriau apsaugoti naujomis oro gynybos sistemomis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Apšaudytas Kyjivas

Chersono miesto karinės administracijos vadovė Halina Lugovaja teigia, kad okupantai Chersone ruošiasi gatvės mūšiams ir užminavo svarbiausius infrastruktūros objektus.

Be to, anot jos, iš miesto masiškai išvežamas turtas. 

Rusija vėl grįžo prie karo pradžioje skambėjusių Kremliaus naratyvų apie tariamą biologinį ginklą Ukrainoje. Rusijos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Vasilijus Nebenzia šį kartą pareiškė, kad Ukrainoje rasta dronų, kurie turėjo pernešti užkrėstus uodus. Tai jis pasakė JT Saugumo Tarybos posėdyje.

Jo teigimu, Ukraina esą įgyvendino projektus, skirtus ištirti infekcijos išplatinimo per migruojančius paukščius ir šikšnosparnius galimybes. Jie taip pat turėjo apimti Rusijos teritoriją.

Be to, Rusijos kariai kovo mėnesį Chersono regione neva aptiko tris dronus su 30 litrų talpyklomis, kuriose buvo galima gabenti užkrėstus uodus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vasilijus Nebenzia

„Žinoma, kad JAV užpatentuotas dronas, galintis platinti pavojingais virusais užkrėstus uodus. Visa tai kelia nerimą Rusijoje. Toks dronas į tam tikrą vietovę nugabena konteinerį su daugybe uodų-infekcijų nešiotojų ir juos paleidžia. Įkandę uodai užkrečia atakuojamus žmones ypač pavojingų ligų sukėlėjais“, – sakė V.Nebenzia.

Rusijos nuolatinis atstovas taip pat sakė, kad tokiais virusais užkrėsti kariškiai negalės „vykdyti savo užduočių“.

Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Rusija tvirtino, kad Ukrainoje esą vykdomos JAV programos biologiniams ginklams kurti. Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Ukrainos teritorija buvo „paversta biologinių eksperimentų poligonu“.

Be to, Rusijos propagandistai teigė, kad Ukraina „karinės ir biologinės programos tikslais“ naudojo paukščius iš draustinio „Askanija Nova“.

Rusija taip pat kaltina Ukrainą gaminant „nešvarią“ bombą. Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pakvietė JT ir TATENA stebėjimo misijas į Ukrainą, kad įsitikintų, jog Ukraina neketina to daryti.

Ukraina iš partnerių jau anksčiau gavo bepiločių orlaivių kamikadzių, o dabar laukia naujausių bepiločių orlaivių „Switchblade 600“.

Apie tai per spaudos konferenciją penktadienį informavo Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, rašo pravda.com.ua.

„Bepiločiai orlaiviai tapo nepakeičiamu karinių konfliktų veiksniu. Turime atakos tipo bepiločių orlaivių „Bayraktar TB 2“. Taip pat jau turime dronų kamikadzių, kuriuos mums parūpino mūsų partneriai, ir jie yra naudojami. 

Dabar laukiame jau naujausio drono – turėjome „Switchblade 300“, o mūsų partneriai ketina mums perduoti kelis „Switchblade 600“ bepiločių orlaivių komplektus. Tai naujausias bepilotis orlaivis, pasižymintis labai galingomis taktinėmis ir techninėmis savybėmis, todėl tikimės, kad jis puikiai pasiteisins kovinėse operacijose Ukrainoje“, – sakė J.Ihnatas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Per NATO gynybos ministrų susitikimą sąjungininkai paskelbė apie naujų sistemų ir didelio kiekio šaudmenų skyrimą Ukrainai.

Rusija apšaudo Ukrainos miestus, kad sumažintų ukrainiečių ryžtą priešintis invazijai, tačiau Ukraina jau dabar gali numušti daugybę raketų ir dronų, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu „Deutsche Welle“.

„Manau, kad ginklai, kuriuos dabar tiekiame, yra labai svarbūs. Ukrainiečiams jau pavyko numušti daugybę Rusijos raketų ir dronų. Ateityje situacija dar labiau pasikeis, nes dabar sąjungininkai ima veikti aktyviau. Pavyzdžiui, Vokietija ką tik pristatė naujausią pažangią oro gynybos sistemą“, – sakė J.Stoltenbergas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Jis taip pat pažymėjo, kad NATO gynybos ministrų susitikime JAV ir kelios sąjungininkės paskelbė apie naujų ginklų sistemų ir didelio kiekio šaudmenų skyrimą Ukrainai.

NATO generalinis sekretorius teigė, kad Vakarų šalių suteikta ginkluotė turėjo didelį poveikį ir yra viena iš priežasčių, kodėl Rusija nesugebėjo pasiekti pranašumo ore.

„Tai tapo didele problema Rusijos kariams. Jie tikėjosi perimti oro erdvės kontrolę, tačiau jiems nepavyko to pasiekti. Tai visų pirma lėmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ryžtas ir įgūdžiai naudoti seną sovietinę priešlėktuvinės gynybos įrangą. NATO sąjungininkai iš pradžių tiekė šaudmenis šioms sistemoms. Tada jie pradėjo tiekti naujas sistemas“, – sakė J.Stoltenbergas.

Jis taip pat teigė, kad dabar svarbu padidinti visko tiekimą Ukrainai, įskaitant žieminius drabužius, generatorius, palapines, kad Ukrainos kariuomenė galėtų tęsti karines operacijas visą žiemą.

„Dabar visi turime daryti daugiau. Pastarosiomis savaitėmis ir dienomis matėme didžiausią eskalaciją nuo invazijos pradžios vasarį. Tiesiog turime sustiprinti savo paramą, kuri pasirodė esanti labai svarbi. Pirmiausia tai leido išstumti rusus iš okupuotų teritorijų aplink Kyjivą, vėliau sustabdyti Rusijos puolimą Donbase ir pradėti kontrpuolimą“, – sakė J.Stoltenbergas.

96 proc. ukrainiečių pasitiki Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis. Apie tai per brifingą papasakojo Razumkovo centro sociologinės tarnybos direktorius Andrijus Byčenka.

Kaip rašo UNIAN, remiantis apklausos, kurią 2022 m. rugsėjo 22 d. - spalio 1 d. atliko Razumkovo centras, remiamas Konrado Adenauerio fondo atstovybės Ukrainoje, duomenimis, 96 proc. ukrainiečių pasitiki Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir daugiau kaip 80 proc. gyventojų pasitiki prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Pietiniame Ukrainos Chersono mieste, kurį šiuo metu kontroliuoja rusai, yra daugiau Rusijos karių nei civilių, penktadienį pranešė karinės administracijos vadovė Halyna Luhova.

Taip ji kalbėjo Rusijos primestos valdžios pareigūnams paskelbus, kad baigė civilių „evakuaciją“, tęsiantis Ukrainos pajėgų kontrpuolimui.

„Turiu pažymėti, kad rusams paskelbus apie evakuaciją iš laikinai okupuoto Chersono, žmonės pamažu paliko miestą. Be to, prisidengdami gyventojų evakuacija, daugelis rusų karių apsirengė civiliniais drabužiais ir taip pat paliko Chersoną“, – televizijos „Espreso“ eteryje kalbėjo H.Luhova.

Anot jos, rusai masiškai išsiveža viską, ką pavyko pagrobti iš ukrainiečių.

„Rusų kariai paliko Chersoną su savo šeimomis. Jie taip pat aktyviai išsivežė viską, ką pavyko išplėšti. Tačiau šiandien Chersone tebėra labai daug rusų karių. O okupuotose teritorijose žmonės, su kuriais bendrauju, sako, kad Rusijos kareivių Chersono gatvėse yra daugiau nei miesto gyventojų“, – pridūrė ukrainiečių pareigūnė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusų karinė technika Chersono srityje

Tuo metu Maskvos aneksuoto Krymo prorusiškas vadovas, kartu su Kremliaus administracijos vadovo pirmuoju pavaduotoju Sergejumi Kirijenka apsilankęs regione, pareiškė, kad Rusijos pajėgų organizuotas civilių gyventojų perkėlimas iš okupuoto Chersono, vykstant Ukrainos kontrpuolimui, yra baigtas.

„Darbai, susiję su gyventojų, išvykstančių iš kairiojo Dniepro kranto į saugius Rusijos regionus, organizavimu, baigti“, – vėlai ketvirtadienį per „Telegram“ pranešė Maskvos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas.

Maskvos primesta valdžia pietiniame Ukrainos regione paragino gyventojus persikelti į dešinįjį Dniepro upės krantą, Ukrainos pajėgoms pasiekiant vis daugiau laimėjimų.

Kyjivas šiuos veiksmus lygina su sovietų laikais vykdyta žmonių tremtimi.

Kremliaus primestas Chersono aukšto rango pareigūnas Vladimiras Saldo trečiadienį sakė, kad per savaitę mažiausiai 70 tūkst. žmonių paliko savo namus regione.

Ukrainos kariuomenė penktadienį savo ruožtu pareiškė, kad Maskvos vykdoma „vadinamoji evakuacija“ tęsiasi.

Ji teigė, jog rusai Chersone bando „nuslėpti tikruosius karių nuostolius“, kad „išvengtų panikos“.

Maskvos pajėgos pažadėjo paversti Chersoną „tvirtove“ ir neatiduoti miesto, kurį užėmė pirmosiomis invazijos dienomis.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas savo telegram kanale vėl paskelbė pranešimą, kuriame griežtai kritikuoja Centrinės karinės apygardos vadą generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną.

R.Kadyrovas rašė, kad netoli Terno, Torskės ir Jampilivkos kaimų penki Ukrainos pajėgų šarvuočiai ir 50 karių be kovos kirto Rusijos gynybos liniją. Čečėnijos vadovas sakė, kad už šį gynybos ruožą atsakingas A.Lapinas. R.Kadyrovas tikino, kad prasiveržimas galiausiai buvo sustabdytas, tačiau tam reikėjo atitraukti dalį karių iš Rubižnės miesto gynybos.

Nuotr. iš ruwikipedia.org/generolas Aleksandras Lapinas

„Kartojasi Lymano gynybinės linijos atidavimo istorija. Tai vienas ir tas pats. Ir iki šiol tragedijos šiame sektoriuje išvengėme tik teisingai dislokavę pajėgas antrajame gynybos linijos ešelone. Dabar Lapinas atsakingas už  Svatovės ir Makijivkos gynyba“, – rašė R.Kadyrovas.

Jevgenijus Prigožinas savo įraše kritiką liejo dar griežčiau, bet neminėdamas A.Lapino pavardės. 

Privačios karinės kompanijos „Wagner“ įkūrėjas per savo spaudos tarnybą pareiškė, kad kare Ukrainoje yra „artojai“, kurie dirba tam, jog „būtų pergalė ir minimizuotas aukų skaičius“, ir „kadriniai“ (kariškiai – red. past.), „kurių daugelis nieko neišmoko, išskyrus tauškėti kulnais, nešioti blizgučius ir rašyti gražius pranešimus“. „Tinginiai turi nedelsiant išsinešdinti“, – pareiškė J.Prigožinas, pridūręs, kad R.Kadyrovas žino, ką jis turi omeny.

R.Kadyrovas, pritardamas J.Prigožinui, teigia, jog būtina kuo greičiau įvykdyti taktinius ir kadrinius pakeitimus.

Rusijos nuostoliai kare artėja prie dar vienos psichologinės ribos.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo vasario 24-osios likvidavo jau 69 700 Rusijos karių. Per parą jų skaičius padidėjo dar 480. Be to, per parą sunaikinti 48 įvairios rusų karinės technikos vienetai. Tarp jų, devyni tankai ir keturiolika šarvuočių.

Naujausius statistinius duomenis apie Rusijos nuostolius Ukrainoje savo oficialiame "Facebook" puslapyje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos centras.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį „pasibaisėtinu“ pavadino faktą, kad Rusija Ukrainoje naudoja iranietiškus dronus, ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos ir sąjungininkai sieks užkirsti kelią tokioms siuntoms.

Rusija bepiločiais lėktuvais „žudo Ukrainos civilius gyventojus ir naikina infrastruktūrą, nuo kurios jie priklauso, kad gautų elektrą, vandenį ir šilumą. Tai pasibaisėtina“, sakė A.Blinkenas vizito Otavoje metu.

„Kanada ir Jungtinės Valstijos toliau dirbs su savo sąjungininkais ir partneriais, kad atskleistų, atgrasytų ir užkirstų kelią šių ginklų tiekimui iš Irano“, – pažadėjo jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Antony Blinkenas

Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai ne kartą kaltino Maskvą, kad pastarosiomis savaitėmis vykdydama išpuolius prieš Ukrainą ji naudojo Irane pagamintus bepiločius orlaivius.

Ukraina teigė, kad prieš civilius gyventojus jau panaudota apie 400 Irano bepiločių orlaivių, o Maskva jų užsakė apie 2000.

Teheranas šį kaltinimą atmetė, o iraniečių užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas šią savaitę pareiškė: „Mes netiekėme Rusijai jokių ginklų ar dronų, kurie būtų naudojami kare prieš Ukrainą.“

„Jei paaiškės, kad Rusija kare prieš Ukrainą naudojo Irano bepiločius orlaivius, mes tikrai neliksime abejingi šiam klausimui“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga jau įvedė sankcijas Iranui dėl bepiločių orlaivių naudojimo Ukrainoje.

Praėjusį mėnesį Kyjivas nusprendė gerokai apriboti diplomatinius santykius su Teheranu dėl įtariamo ginklų tiekimo Maskvai.

Norvegijos apeliacinis teismas buvusio Rusijos geležinkelių vadovo ir ilgamečio prezidento Vladimiro Putino draugo Vladimiro Jakunino sūnų Andrejų Jakuniną, įtariamą šnipinėjimu, paliko už grotų. Apie tai pranešė laikraštis „Aftenposten“, remdamasis A.Jakunino advokato pareiškimu.

Ketvirtadienį apeliacinis teismas iš pradžių nurodė paleisti A.Jakuniną, tačiau Norvegijos policijos saugumo tarnybai (PST) pateikus apeliacinį skundą sutiko, kad kaltinamasis liktų suimtas, kol apeliacinį skundą išnagrinės karalystės Aukščiausiasis Teismas.

Spalio 17 d. A.Jakuninas buvo sulaikytas Norvegijos Finmarko provincijoje, įtarus, kad neteisėtai filmavo iš drono. Iš jo buvo konfiskuoti dronai ir elektroniniai prietaisai.

Pastarosiomis savaitėmis Norvegijoje buvo sulaikyti keli rusai, įtariami neteisėtu dronų naudojimu arba neteisėtu slaptų objektų šalies šiaurėje filmavimu.

Kariniame poligone šalia Mirno miesto Archangelsko srityje, Rusijoje, karinis sunkvežimis „KamAZ“ pervažiavo dvidešimties šauktinių karių koloną, rašo Rusijos portalas gazeta.ru, besiremdamas „Telegram“ kanalo „Baza“ pranešimu.

Sunkvežimį vairavo 22 metų pagal kontraktą tarnaujantis karys.

Per eismo įvykį vienas karys žuvo vietoje, dar vienas vėliau mirė ligoninėje. Be jų, per avariją nukentėjo dar 11 šauktinių.

Apie avarijos priežastis nepranešama. Įvykio aplinkybes tiria kariniai tardytojai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas Luhansko srityje tęsiasi kasdien, nors ir susiduriama su tam tikrais sunkumais, dėl kurių ji nėra tokia sparti, teigia Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Ne taip greitai, kaip mes visi norėtume, bet mes supratome, kad Luhansko srityje nebus tokios sparčios pažangos... Ukrainos ginkluotosios pajėgos žengia į priekį, orai trukdo, yra labai daug neigiamų veiksnių, tačiau, nepaisant to, jos kasdien žengia į priekį“, – sakė jis kalbėdamas televizijoje.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Serhijus Haidajus

Pasak jo, kontrpuolimą apsunkina rusų technikos pritraukimas, okupantų rezervai, jų gynybiniai įrenginiai ir užminuotos teritorijos.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas patvirtino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė rezultatyvų ir skaudų smūgį jo kovotojų bazei Chersono srityje.

Apie tai jis parašė savo „Telegram“ paskyroje.

R.Kadyrovas teigia, kad per Ukrainos pajėgų ataką žuvo 23 „kadyrovcai“ ir dar 58 buvo sužeisti.

Keturi iš jų buvo sužeisti sunkiai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Privati karinė kompanija „Wagner“ bando verbuoti pilotus, kad galėtų plėtoti savo pajėgumus ore. Samdiniai pradėjo naudoti sudėtingesnę įrangą, prilygstančią Rusijos kariuomenės ginkluotei.

Apie tai rašoma Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Pažymima, kad „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas renka žmones zenitinių raketinių kompleksų „Pancir-S1“ ir S-300, sraigtasparnių, atakos lėktuvų įguloms suformuoti, taip pat elektroninės kovos specialistus.

„Wagner“ negarsėja savarankiškais koviniais orlaiviais, tačiau gali pradėti juos naudoti, nes Rusijos kariai vis labiau remiasi privačios karinės bendrovės pajėgomis“, – teigiama pranešime.

„Scanpix“ nuotr./Rusijos lėktuvas „Su-25“

Analitikai jau skelbė apie vienos „Wagner“ oro eskadrilės, naudojančios lėktuvus Su-25, formavimą. 2022 m. gegužės mėn. jie buvo pastebėti Rytų Ukrainoje.

Vakarų ekspertai nerado patvirtintų atvejų, kad Rusijos okupantai būtų perėmę HIMARS sviedinius, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja priešo sandėliams ir bazėms naikinti. Tai teigiama Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Pavyzdžiui, neseniai rusai teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos paleido keturias raketas HIMARS į Chersoną ir kad visas jas esą perėmė Rusijos priešlėktuvinė gynyba.

Tačiau, kaip paaiškina analitikai, perėmimo faktas nebuvo patvirtintas, kaip ir nebuvo patvirtinta, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba apskritai suveikė.

Ukrainos kariuomenės nuotr./HIMARS salvė

„Atviruose šaltiniuose nėra jokių įrodymų, kad Rusijos pajėgos kada nors būtų perėmusios HIMARS šaudmenis“, – pažymima instituto ataskaitoje.

Birželį JAV perdavė Ukrainai pirmąsias salvinės reaktyvinės ugnies sistemas HIMARS. Tą patį mėnesį ukrainiečiai parodė pirmuosius šių sistemų panaudojimo vaizdo įrašus.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigė, kad HIMARS perdavimo Ukrainai sąlyga – nenaudojimas jų Rusijos teritorijoje, tačiau toks draudimas netaikomas okupuotoms teritorijoms, įskaitant Krymą.

HIMARS yra skirtos atakuoti artilerijos, priešlėktuvinės gynybos ir ugnies paramos sistemų, sunkvežimių, kovos mašinų ir šarvuočių sutelkimo vietas, taip pat paremti ugnimi savo padalinius.

Iki šiol Ukrainai buvo perduotos iki 80 km skriejančios HIMARS raketos. 

Pasak karinio eksperto Serhijaus Kuzano, Rusijos priešraketinės sistemos, tokios kaip S-300 ir S-400, negali perimti HIMARS.  Rusijoje dėl to dar vasarą kilo panika, o Rusijos gynybos ministerija nuolat pranešinėjo apie sunaikintus HIMARS paleidimo įrenginius ir šaudmenis.

Ukraina ir JAV tvirtina, kad nė viena Ukrainai perduota HIMARS sistema dar nėra sunaikinta.

Dešiniajame Chersono srities krante priešas sustiprino savo pozicijas dar tūkstančiu mobilizuotų kariškių. Apie tai penktadienio rytą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Laikinai okupuotos Chersono srities dešiniojo kranto dalyje priešo grupuotė sustiprinta dar tūkstančiu mobilizuotų karių. Jie apgyvendinami iš šių teritorijų pabėgusių vietos gyventojų namuose“, – rašoma pranešime.

Generalinis štabas pažymi, kad iš laikinai okupuotos Chersono srities teritorijos tęsiama vadinamoji „evakuacija“, t. y. rusų okupantai išveža medicinos įrangą ir vadinamųjų „nacionalizuotų“ įmonių turtą.

„Pavyzdžiui, iš Bilozerko kaimo vietos ligoninės įranga vežama į Skadovsko ir Heničesko miestus“, – rašoma pranešime.

Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Rytis Paulauskas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje išreiškė Lietuvos ir Baltijos valstybių paramą Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) įpareigojimui Rusijai nutraukti karą Ukrainoje.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, šią „nuolatinę paramą“ diplomatas išreiškė Niujorke vykstančiame JT Generalinės Asamblėjos plenariniame posėdyje, svarstant TTT ataskaitą.

„Baltijos valstybės sveikina Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą Rusijai nedelsiant nutraukti karo veiksmus Ukrainos teritorijoje, ir mes primygtinai raginame Rusiją laikytis teisiškai privalomos šios 2022 metų kovo 16 dienos Tarptautinio Teisingumo Teismo nutarties“, –  sakė R. Paulauskas.

2022 metų kovo 16 dieną Tarptautinis Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į 2022 metų vasario 26 dienos Ukrainos ieškinį prieš Rusiją pagal 1948 metų Genocido konvenciją, paskelbė nurodymą dėl laikinųjų priemonių.  Ieškinio esmė – nurodymas Rusijai nedelsiant sustabdyti karinius veiksmus prieš Ukrainą.

Lietuva, kaip ir dar 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir keturios ne ES valstybės, yra įstojusi į šią Tarptautinio Teisingumo Teismo bylą.

Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindinė teisminė JT institucija, pagal tarptautinę teisę sprendžianti teisinius ginčus tarp valstybių ir teikianti konsultacines išvadas bet kokiu teisės klausimu.

Vladimiro Putino pareiškimai apie Ukrainą turėtų paskatinti kitus susimąstyti, ar šis karas nėra genocido aktas. Taip teigiama naujoje JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Kalbėdamas Valdajaus klube V.Putinas toliau neigė Ukrainos suverenitetą, o tai iš esmės nesuderinama su rimtomis derybomis, aiškina ekspertai.

Spalio 27 d. jis pareiškė, kad „vienintelė tikra Ukrainos suvereniteto garantija“ gali būti tik Rusija, kuri „sukūrė“ Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

V.Putinas pakartojo, kad tai, jog ukrainiečiai ir rusai iš esmės yra „viena tauta“, neteisingai padalinta į „skirtingas valstybes“, yra „istorinis faktas“. Jis net sutiko iš dalies su mintimi, kad Rusija Ukrainos teritorijoje kariauja pilietinį karą. Spalio 26 d. V.Putinas pareiškė, kad Ukraina „prarado suverenitetą“ ir tapo NATO nare.

„V.Putino kartojamas naratyvas, kad Ukraina ir Rusija yra viena tauta, kurią atsitiktinės istorinės aplinkybės padalijo į skirtingas valstybes, rodo, kad jo nuolatinis siekis yra sunaikinti Ukrainos valstybę ir ištrinti pačią ukrainiečių tautos sąvoką“, – tvirtina analitikai. 

Klausimų ir atsakymų metu jis pridūrė, kad „jei kuri nors šio vieno etnoso dalis kada nors nuspręstų, jog ji pasiekė tokį lygį, kad gali save laikyti atskira tauta, galima būtų reaguoti tik su pagarba“. Kaip pažymi ekspertai, daugelis šiame komentare pateiktų konvencijų pabrėžia, kad V.Putinas atmeta idėją, jog šiuo metu egzistuoja kokia nors nepriklausoma Ukrainos nacionalinė tapatybė.

„Šie pareiškimai ir daugelis Rusijos veiksmų turėtų paskatinti rimtai susimąstyti, ar Rusijos karas prieš Ukrainą nėra genocido aktas, nes genocidas teisiškai apibrėžiamas kaip „veiksmai, kuriais siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę“, – pabrėžė Karo studijų institutas.

Rusijai apkaltinus Ukrainą ketinimu savo teritorijoje panaudoti vadinamąją nešvarią bombą, Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija šią savaitę atliks „nepriklausomą patikrą“ dviejose Ukrainos vietose, ketvirtadienį pranešė agentūra.

Rusija apkaltino Ukrainą rengiantis panaudoti tokį ginklą prieš Maskvos karius, tačiau Kyjivas įtaria, kad pati Rusija gali panaudoti „nešvarią bombą“ ir tuo apkaltinti Ukrainą.

Analitikų teigimu, tai galėtų būti pretekstas eskaluoti karą. Manoma, kad tokiu veiksmu Kremlius, negalintis pasiekti savo tikslų rytinėje ir pietinėje Ukrainos dalyse, pateisintų įprastų branduolinių ginklų panaudojimą.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, kad „TATENA inspektoriai šiose vietose atliks nepriklausomą patikrinimą“.

Pasak jo, ekspertai sieks „aptikti bet kokį nukrypimą dėl branduolinių medžiagų, kurioms taikomos saugos priemonės, bet kokią nedeklaruotą branduolinių medžiagų gamybą ar perdirbimą dviejose [minėtose] vietose ir užtikrinti, kad nebūtų nedeklaruotų branduolinių medžiagų ir veiklos“.

Agentūra teigė „prieš mėnesį“ patikrinusi „vieną iš šių dviejų vietų ir ten nebuvo užfiksuota jokia nedeklaruota branduolinė veikla, nerasta jai vykdyti skirtų medžiagų“.

Paprastai „nešvari bomba“ būna tradicinė bomba su radioaktyviosiomis, biologinėmis ar cheminėmis medžiagomis, paskleidžiamomis sprogimo metu.

Anksčiau ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino TATENA „kuo greičiau“ patikrinti Ukrainos branduolines vietas.

JT Saugumo Taryboje Niujorke už uždarų durų kalbėjęs R. Grossi vėliau žurnalistams sakė, kad agentūros išvados bus pateiktos „labai greitai, per kelias dienas“.

Jungtinės Tautos nežino apie jokią biologinių ginklų programą Ukrainoje, ketvirtadienį Saugumo Tarybai pasakė už nusiginklavimą atsakingas pareigūnas, Rusijai apkaltinus Jungtines Valstijas „karine biologine veikla“ šioje šalyje ir paraginus JT atlikti tyrimą.

„Žinome, kad Rusijos Federacija pateikė oficialų skundą... dėl įtarimų, kad Ukrainoje [vykdomos] biologinių ginklų programos“, – Saugumo Taryboje sakė JT vyriausiosios įgaliotinės nusiginklavimo klausimams pavaduotojas Adedeji Ebo.

„Kaip šių metų kovą ir gegužę Tarybą informavo vyriausioji įgaliotinė Izumi Nakamitsu, Jungtinės Tautos nežino apie jokias tokio pobūdžio biologinių ginklų programas“, – sakė jis ir pažymėjo, kad JT neturi mandato ar techninių galimybių atlikti tyrimą.

JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield atmetė Rusijos pareiškimus dėl „karinės biologinės veiklos“ Ukrainoje ir pavadino tai „grynais prasimanymais“.

„Visi žinome, kad šie pareiškimai yra gryni prasimanymai, pateikti be menkiausio įrodymo“, – sakė ji.

Pentagonas siunčia Ukrainai naują 275 mln. dolerių vertės ginkluotės ir kitos pagalbos paketą, skirtą paremti pastangas išstumti Rusijos karius iš svarbiausių pietinių teritorijų artėjant žiemai.

Apie tai ketvirtadienį žurnalistams su anonimiškumo sąlyga pranešė JAV pareigūnai, kuriuos cituoja AP naujienų agentūra.

Į naująjį paketą, apie kurį tikimasi paskelbti penktadienį, neįtraukti nauji svarbūs ginklai. Vietoj to JAV pagalba daugiausia skirta tūkstančių vienetų amunicijos atsargoms esamoms ginklų sistemoms, įskaitant mobilias artilerijos raketų sistemas HIMARS, kurias Ukraina sėkmingai naudoja kontrpuolime prieš Rusiją, papildyti.

Per dvi dienas rusai virš Ukrainos paleido 30 Irano bepiločių orlaivių, iš kurių 23 buvo numušti, vakariniame kreipimesi teigė V.Zelenskis.

Anot jo, iš viso per visą karą Rusija sudavė 4,5 tūkst. raketų smūgių ir surengė daugiau kaip 8 tūkst. oro antskrydžių prieš Ukrainą.

VIDEO: V.Zelenskis: per visą karą Rusija sudavė 4,5 tūkst. raketų smūgių ir surengė daugiau kaip 8 tūkst. oro antskrydžių

V.Zelenskis: per visą karą Rusija sudavė 4,5 tūkst. raketų smūgių ir surengė daugiau kaip 8 tūkst. oro antskrydžių

Reuters

Kalbėdamas apie Rusijos vykdomą agresiją ir karo nusikaltimus jis pabrėžė, kad Ukrainos kova yra tokia pat, kaip kova prieš nacizmą Antrojo pasaulinio karo metais. 

„<...> Pasikeitė blogio forma, bet esmė liko ta pati: blogis visada prasideda taip pat. Užpuolikai save vadina išvaduotojais, o jų kariuomenės įsiveržimą – savigyna. Kaip ir prieš 80 metų, ukrainiečių tauta gina savo gimtąją žemę“, – kalbėjo jis.