Sukdamas seną Rusijos propagandos plokštelę, jis aiškino, kad tai būtų „rusų pasaulio atkūrimas jo natūraliose sienose“.
„Mes visi esame rusai, Kyjivas – rusų miestų motina, kunigaikštis Vladimiras – rusas, Jurijus Dolgorukis – rusas, Jaroslavas Išmintingasis – rusas ir taip toliau. Todėl mes privalome ginti savo rusų pasaulį“, – dėstė jis.
Deputatas pridūrė, kad šiai užduočiai atlikti „reikia galingos, gerai apmokytos, gerai ginkluotos armijos“ ir „karinio-patriotiško jaunimo auklėjimo“.
Po pirmadienį įvykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbio telefonu ir jo atsisakymo sudaryti besąlygiškas paliaubas, Kremliaus pareigūnai prisiminė seną propagandinį naratyvą apie tai, kad Sovietų Sąjunga iš tikrųjų tebeegzistuoja, o karas Ukrainoje yra „vidaus konfliktas“.
Tačiau, panašu, kad Maskva jau pati susipainiojo neišprovokuoto karo priežastyse.
Rusijos prezidentas V.Putinas, paskelbdamas apie invaziją į Ukrainą, jos tikslais įvardijo „denacifikaciją ir demilitarizaciją“, taip pat Donbaso gyventojų apsaugą.
Tačiau per mažiau nei metus trukusius karo veiksmus save pasiskelbusiose Donecko liaudies respublikoje ir Luhansko liaudies respublikoje žuvo daugiau civilių gyventojų nei per 7 metus nuo Minsko susitarimų pasirašymo.
Tai ne pirmas karo tikslas, kurio rezultatas buvo visiškai priešingas, pažymėjo „The Moscow Times“.
2022 m. vasario 24 d. V.Putinas pareiškė, kad Rusija neleis „NATO karinei mašinai“ priartėti prie savo sienų. Tačiau po invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija pateikė paraiškas dėl narystės Aljanse. Pastaroji tapo aljanso nare 2023 m. balandžio 4 d. Ji turi beveik 1300 km sausumos sieną su Rusija.
Tuo tarpu Švedija prisijungė prie NATO 2024 m. balandžio 7 d. ir paskelbė apie karinio buvimo Gotlando saloje, esančioje 330 km nuo Kaliningrado, stiprinimą.
Apie karo tikslų žlugimą kalbėjo ir privačios karinės kampanijos „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas. Pasak jo, vietoje Ukrainos „demilitarizacijos“, Rusija išprovokavo Kyjivą ginkluotis.
„Jei iki specialiosios operacijos pradžios jie turėjo, tarkim, 500 tankų, dabar jų turi penkis tūkstančius. Jei tada kariauti mokėjo 20 tūkstančių karių, dabar jų yra 400 tūkstančių. Kaip mes ją demilitarizavome? Mes, atvirkščiai, nežinia kaip militarizavome“, – pabrėžė jis.
2025 m. gegužės 16 d., po trejų metų pertraukos, atnaujintos tiesioginės derybos tarp Rusijos ir Ukrainos. „The Economist“ rašė, kad Maskva pareikalavo perduoti kontrolę keturiose regionuose – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse, kurių ji negali užimti, ir pagrasino „kariauti amžinai“.
Pastaruoju metu V.Putinas vėl tvirtina, kad karas baigsis tik pašalinus jo „pagrindines priežastis“. Prieš puolimą 2021 m. jis pareiškė, kad Ukraina „verčiama Rusijos priešingybe“.
„Žingsnis po žingsnio Ukraina buvo įtraukiama į pavojingą geopolitinį žaidimą, kurio tikslas – paversti Ukrainą barjeru tarp Europos ir Rusijos, tramplinu prieš Rusiją. Neišvengiamai atėjo laikas, kai koncepcija „Ukraina – ne Rusija“ jau nebetiko. Reikėjo „antirusiškumo“, su kuriuo mes niekada nesitaikysime“, – tada kalbėjo V.Putinas.
Per trejus karo metus Ukrainoje žuvo beveik 400 tūkst. žmonių iš abiejų pusių, neįskaitant užsienio samdinių, apskaičiavo „The Moscow Times“, remdamasis viešais patikrintais duomenimis.
Per šį laiką Rusija okupavo daugiau nei 70 tūkst. kv.km Ukrainos teritorijos. Taigi, kiekvienam kvadratiniam kilometrui, užimtam nuo 2022 m. vasario 24 d., teko penki žuvusieji.
