Kritika nuskambėjo iš kelių pusių – Lotynų Amerikos šalių, išskyrus Argentiną, tradicinių JAV priešininkių Rusijos ir Kinijos, taip pat mažiau galingų šalių, pavyzdžiui, Pakistano ir Ugandos. Netgi Vašingtono sąjungininkės Europoje nebuvo linkusios visiškai paremti savo ilgametės saugumo partnerės, pastebi CNN.
Ką pasakė JAV? JAV pasiuntinys JT Mike'as Waltzas šį žingsnį apibūdino kaip „teisėsaugos operaciją“, o N.Maduro pavadino „narkoteroristu“, kuris yra „atsakingas už išpuolius prieš Jungtinių Valstijų žmones, Vakarų pusrutulio destabilizavimą ir neteisėtas represijas prieš Venesuelos žmones“.
Ką pasakė Venesuela? Karakaso pasiuntinys JT Samuelis Moncada pareiškė, kad N.Maduro sulaikymas buvo nulemtas JAV noro gauti prieigą prie Venesuelos išteklių ir kelia grėsmę tiek Venesuelos suverenitetui, tiek „tarptautinės teisės patikimumui“.
Kas pasmerkė JAV operaciją? Čilė, Brazilija, Meksika, Kuba, Kolumbija pasmerkė JAV veiksmus. Brazilijos JT pasiuntinys sakė, kad operacija „peržengė nepriimtiną ribą“ ir pažeidė tarptautinę teisę.
Tuo tarpu Rusijos pasiuntinys prie JT perspėjo, kad Vašingtono veiksmai gali suteikti „naują impulsą neokolonializmui ir imperializmui“. Pakistano pasiuntinys įspėjo, kad operacija gali sukurti „pavojingus precedentus“.
Kas parėmė JAV? Argentina, vadovaujama D.Trumpo sąjungininko Javiero Milei, parėmė JAV „ryžtingus veiksmus“ Venesueloje, o Vašingtono sąjungininkai Europoje pasiūlė nuosaikesnį požiūrį.
Jungtinės Karalystės ambasadorius prie JT Jamesas Kariuki sakė, kad Londonas N.Maduro pretenzijas į valdžią laiko „nesąžiningomis“ ir sieks taikaus perėjimo prie teisėtos vyriausybės, tačiau taip pat pakartojo tarptautinės teisės svarbą. Prancūzija laikėsi panašaus tono, sakydama, kad JAV operacija „griauna tarptautinę tvarką“.
