Sekite 15min Google
Ruošiant 2027–2029 m. biudžeto projektą, kurį vyriausybė svarstys ketvirtadienį, Rusijos finansų ministerija parengė Mokesčių kodekso pataisų paketą.
Ji siūlo didinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) už pasyviąsias pajamas, įskaitant bankų indėlių palūkanas, dividendus, operacijas su vertybiniais popieriais bei pajamas iš turto pardavimo. Šiuo metu jos apmokestinamos 13–15 proc. tarifu, o ateityje sieks 13–22 proc. Mokesčių didinimas palies apie 4 mln. rusų, tačiau nuo jo bus atleisti „specialiosios karinės operacijos“ – taip Rusija vadina karą Ukrainoje – dalyviai.
Įvedamas „viršpelnio mokestis“ ir apmokestinami pirkiniai užsienyje
Stambiajam verslui įvedamas „viršpelnio mokestis“. Jį mokės spalvotųjų metalų ir trąšų gamintojai (30 proc. tarifas) bei aukso gavybos įmonės (20 proc. tarifas). Rusijos finansų ministerija tai aiškina tuo, kad 2025 m. smarkiai išaugus pasaulinėms kainoms, bendrovės gavo papildomų rentos pajamų. Mokestis bus taikomas pajamų skirtumui, kuriuo jos viršijo bazinį 2024 m. lygį.
Be to, planuojama įvesti maksimalų 22 proc. PVM pirkiniams užsienio internetinėse parduotuvėse. Iš pradžių ketinta mokestį įvesti palaipsniui iki 2029 m., tačiau dabar siūloma atsisakyti pereinamojo laikotarpio. Taip pat numatytas naujas 100 rublių muito mokestis už kiekvieną asmeniniam vartojimui skirtą siuntą, kurios vertė neviršija 200 eurų.
Dvigubai didesnis deficitas
„Visi biudžeto paketo sprendimai nukreipti į valstybės finansų tvarumo užtikrinimą“, – teigė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas. Žinybos skaičiavimais, papildomi mokesčiai leis sumažinti federalinio biudžeto deficitą, kuris šiemet dvigubai viršys pirminius planus: 3 proc. BVP (6,9 trln. rublių) vietoj 1,6 proc. BVP (3,7 trln. rublių).
Vokietijos Tarptautinio saugumo problemų instituto ekspertas Janis Kluge konstatuoja, kad fiskalinė situacija Rusijoje sparčiai prastėja dėl augančių išlaidų karui. Jo vertinimu, pirmąjį pusmetį kariuomenei ir ginklų pirkimui biudžetas išleido 10,7 trln. rublių – trečdaliu daugiau nei prieš metus. Karinės išlaidos „suvalgė“ 43,8 proc. visų biudžeto išlaidų ir 57,3 proc. visų į jį surinktų mokesčių.
Norėdama užpildyti karinį biudžetą, Rusijos vyriausybė 2022–2024 m. jau didino naudingųjų iškasenų gavybos mokestį naftai ir dujoms, įvedė „viršpelnio mokestį“ bei kursų rinkliavas. Praėjusiais metais pelno mokestis padidintas nuo 20 iki 25 proc., o šiemet PVM išaugo nuo 20 iki 22 proc., rašo „The Moscow Times“.
Tačiau kaskart biudžeto „skylė“ tik didėjo. 2024 m. vietoj suplanuoto 1,6 trln. rublių deficito gautas 3,5 trln. deficitas. Praėjusiais metais ketinta deficitą sumažinti iki 1,2 trln. rublių, tačiau metai baigti su 5,6 trln. trūkumu. Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais vyriausybės išlaidos pajamas viršijo 5,8 trln. rublių.
Ekonomistas Dmitrijus Polevojus įspėja, kad bet kokios papildomos pajamų mobilizavimo priemonės sustiprins rizikas ekonomikai, kuri šiemet praktiškai nustojo augti. Anot jo, įmonių pelnai 2026 m. toliau krenta, daugelis privačių bendrovių nebeturi saugumo atsargų, todėl naujos rinkliavos kai kurioms iš jų gali reikšti bankrotą, cituoja „The Moscow Times“.
