Kinija susilaikė nuo balsavimo, 13 narių pritarė rezoliucijai, o Rusija ją vetavo.
Rezoliucijos juodraštyje rašoma, kad Kijevas neautorizavo Kryme vyksiančio referendumo ir jis negali būti legalus.
„Šis referendumas nėra teisiškai pagrįstas ir negali būti pagrindu jokiam Krymo statuso pasikeitimui“, – rašoma dokumente.
Rusija turi veto teisę kaip viena iš penkių pastovių Saugumo tarybos narių.
„Faktas, kad Rusija balsuos prieš tokią rezoliuciją, nebuvo staigmena“, – „Russia Today“ cituoja Rusijos atstovą Jungtinėse Tautose Vitalijų Čurkiną.
Kinijos ambasadorius Liu Jieyi pavadino Krymo krizę labai sudėtinga ir jautria, pasmerkė ekstremistų agresijos aktus. Bet Kinija vis tik yra nusprendusi nesikišti į kitų valstybių reikalus, rašo „The Wall Street Journal“.
Sekmadienio referendumas Krymo gyventojams fiktyviai suteikia dvi galimybes. Vieną jų – prisijungti prie Rusijos. Kita – likti stipria Ukrainos autonomija.
Manoma, kad referendumo rezultatai jau nulemti ir Krymas pareikš prisijungiantis prie Rusijos.
