Įsake, kurį pasirašė premjeras Dmitrijus Medvedevas ir kuris trečiadienį buvo paskelbtas vyriausybės tinklalapyje, nurodoma, kad susitarimas, įsigaliojęs 2002 metais, „neatspindi dabartinių realijų ir išnaudojo savo potencialą“.
Maskva nepatenkinta dėl pernai Jungtinių Valstijų priimto teisės akto, numatančio sankcijas numanomiems žmogaus teisių pažeidėjams Rusijoje. Maskva reagavo priimdama panašų įstatymą ir uždrausdama JAV šeimoms įsivaikinti Rusijoje.
Pranešime nurodoma, kad sutartis dėl bendradarbiavimo teisėsaugos ir kovos su narkotikais srityje apibrėžia finansinę pagalbą, kurią Jungtinės Valstijos teikdavo atitinkamoms Rusijos programoms.
Rusijos URM nurodoma informuoti JAV institucijas apie priimtą sprendimą, sakoma pranešime.
JAV ambasada Maskvoje kol kas susilaiko nuo šio žingsnio komentarų.
Tuo metu dvi demokratiją palaikančios JAV nevyriausybinės organizacijos išgabeno iš Rusijos kelis savo darbuotojus iš jų šeimas, baimindamosi persekiojimo, kai ši šalis priėmė naują valstybės išdavystę apibrėžiantį įstatymą, trečiadienį paskelbė įtakingas šalies verslo laikraštis.
Nacionalinis demokratijos institutas ir Tarptautinis respublikonų institutas ėmėsi beveik precedento neturinčių veiksmų, perkeldami į Lietuvą septynis savo darbuotojus, dirbusius Rusijoje, nes neatmeta galimybės, kad jie gali būti apkaltinti valstybės išdavyste, rašo dienraštis „Kommersant“.
Vienas iš Rusiją palikusių aktyvistų sakė laikraščiui, kad priėmus minėtą prieštaringai vertinamą įstatymą Rusijoje veikiančių padalinių vadovai patyrė Federalinės saugumo tarnybos (FSB) spaudimą – jos pareigūnai dažnai rengdavo vizitus į šias nevyriausybines organizacijas.
„Dirbome vis nervingesnėje aplinkoje, – “Kommersant„ citavo vienos iš dviejų JAV nevyriausybinių organizacijų darbuotoją, pageidavusį neviešinti jo vardo. – Būstinėje Jungtinėse Valstijose buvo žinoma, jog čia aplinka tampa vis labiau priešiška. Faktas, jog mums nebuvo leidžiama dirbti, paskatino sprendimą uždaryti biurą Rusijoje.“
Į Lietuvą atvykę JAV organizacijų darbuotojai šiuo metu laukia vizų, nurodė „Kommersant“.
Jeigu šiems darbuotojams nepavyktų gauti darbo vizų Lietuvoje, jie gali prašyti suteikti politinių pabėgėlių statusą kitose Europos Sąjungos šalyse, pridūrė laikraštis.
Abi organizacijos uždarė savo biurus Rusijoje, nors vienas Nacionalinio demokratijos instituto buhalteris dar liko dirbti toje šalyje, pranešė „Kommersant“, pridūręs, jog vadovybė dabar nerimauja dėl to darbuotojo likimo.
Nacionalinis demokratijos institutas (NDI) ir Tarptautinis respublikonų institutas (IRI) Rusijoje vykdė keletą demokratijos skatinimo programų. IRI pirmininkas yra JAV senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas), žinomas dėl griežtos Kremliaus kritikos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pernai grįžęs į Kremlių trečiai kadencijai, vadovavo priimant kelis įstatymus, tarp jų įpareigojantį iš užsienio finansuojamas nevyriausybines organizacijas deklaruoti esant „užsienio agentėmis“.
Šių priemonių buvo imtasi po to, kai V.Putinas apkaltino JAV Valstybės departamentą kursčius protestus prieš jau 13 metų Rusijai vadovaujantį lyderį.
JAV ir Rusijos santykiai dar labiau pašlijo pernai gruodį, kai Jungtinės Valstijos priėmė teisės aktą, numatantį sankcijas Rusijos pareigūnais, siejamais su numanomais žmogaus teisių pažeidimais.
Rusija reagavo priimdama panašų įstatymą ir uždraudė amerikiečiams įsivaikinti našlaičius Rusijoje.
