Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad JT sekretoriato teisinio departamento atsakymas į Rusijos užklausą dėl Bučos incidento tyrimo yra tik formalus atsirašinėjimas.
Ji piktinosi, kad Rusijai nebuvo pateikti pareikalauti duomenys. Jos teigimu, JT sekretoriatas sąmoningai vengia konstruktyvaus bendradarbiavimo su Rusijos puse, taip pažeisdamas nusistovėjusią praktiką bendradarbiauti su valstybėmis narėmis.
Rusija siekė iš JT gauti vienašalę prieigą prie duomenų apie okupantų nužudytus ukrainiečius, šių nusikaltimų liudininkus ir visą tarptautinės tyrėjų komandos surinktą medžiagą dėl Bučos įvykių.
Reikėtų pabrėžti, kad Maskva pati atsisako bendradarbiauti su tarptautiniais karo nusikaltimų tyrėjais.
Dezinformacijos banga
Didelio masto dezinformacijos banga išplito po to, kai Jungtinių Tautų Teisinių reikalų valdyba 2025 m. liepos 29 d. oficialiai pranešė, jog JT atsisako pateikti Rusijai dalį konfidencialių Ukrainos piliečių duomenų bei medžiagų apie Rusijos kariuomenės karo nusikaltimų Bučoje (2022 m.) tyrimo eigą.
Konkrečiai, Rusija prašė JT pateikti:
-
Pilnus liudytojų (tiesioginių įvykių liudininkų) ir nukentėjusiųjų asmens duomenis;
-
Tyrimo medžiagų kopijas (liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų protokolus, įvykio vietos ir lavonų apžiūros protokolus, ekspertų išvadas, foto ir vaizdo medžiagą);
-
Turimą informaciją apie asmenis, patrauktus baudžiamojon atsakomybėn, įskaitant ir už akių, už nusikaltimus Bučos civiliams gyventojams.
Atsakydamas į Rusijos prašymą, Jungtinių Tautų Teisinių reikalų departamentas pranešė, kad Organizacija negali perduoti prašomos informacijos.
Pasak JT, tokios informacijos atskleidimas pažeistų Organizacijos įsipareigojimus dėl konfidencialumo laikymosi trečiųjų šalių atžvilgiu ir galėtų kelti grėsmę JT operacijų ar veiklos saugumui bei sklandžiam vykdymui.
Tuo pačiu Jungtinės Tautos dar kartą pabrėžė savo pasirengimą bendradarbiauti su Rusijos puse, jei ši sutiktų suteikti parodymus Komisijos darbuotojams.
Neigė surengę civilių žudynes
Po neįtikėtino žiaurumo skerdynių Ukrainos Bučos mieste, Rusijos valdžia ėmė aiškinti, esą šalies kariai „nenužudė nė vieno civilio“, o visą pasaulį šokiravę vaizdai neva surežisuoti ir tėra „Ukrainos provokacija“.
Pagrindinis argumentas, kuriuo remiamasi bandant išsisukti, – aiškinimai, neva rusų kariai pasitraukė iš Bučos prieš kelias dienas.
Balandžio 3 dieną tarptautinei žiniasklaidai pavyko pakalbinti Rusijos karių vykdytų skerdynių Kyjivo priemiestyje Bučoje liudininkus.
Vietos gyventojai žurnalistams atskleidė, kaip rusų kariai elgėsi užimtoje teritorijoje – civiliai buvo žudomi be atvangos, o nužudytųjų kūnai dienomis gulėdavo gatvėse.
Išsidavė patys
„Tiesa ta, kad Rusijos kariuomenė išvyko iš Bučos, kai persigrupavo likus kelioms dienoms iki „okupacijos aukų“ aptikimo.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos ne iš karto tai suprato ir dar beveik tris dienas apšaudė miestą artilerija, nuo kurios galėjo nukentėti civiliai“, – tuo metu tvirtino karo korespondentu prisistatantis „Komsamolskaja pravda“ žurnalistas Aleksandras Kocas, netrukus po įvykių parašęs straipsnį, pavadintą „Kodėl Bučos skerdynės yra melas?“.
Balandžio 1 dieną oficiali Rusijos gynybos ministerijos žiniasklaidos priemonė – televizija ir naujienų portalas „Zvezda“ – paskelbė, kad rusai „pilnai kontroliuoja“ Bučos rajoną, taip pat teritorijas nuo Irpinės upės.
Tačiau jau balandžio 3 dieną tas pats naujienų portalas paskelbė, kad Rusijos kariai paliko Bučą „likus keturioms dienoms iki to, kai žiniasklaidoje pasirodė karo nusikaltimų įrodymai“ – tai yra kovo 30 dieną.
Palydovų padarytos nuotraukos taip pat paneigė Maskvos pareiškimus, kad Bučos gatvėse gulintys lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.
JAV dienraštis „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriama analizuojama padėtis, užfiksuota Bučos Obelų gatvėje. Balandžio 1–2 dienomis nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad šioje gatvėje guli virtinės žmonių kūnai, o palyginus su vaizdu, matomu anksčiau padarytose palydovinėse, nuotraukose daroma išvada, kad jie ten gulėjo mažiausiai tris savaites, taigi, tuo laiku, kai miestą tebekontroliavo Rusijos pajėgos.
Fiksuoti nusikaltimai
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ ataskaitoje pranešė apie užfiksuotus nusikaltimų prieš civilius gyventojus atvejus okupuotuose Ukrainos Černihivo, Charkivo ir Kyjivo regionų rajonuose.
Organizacija skelbia apie pakartotinio išžaginimo atvejį; du skubios mirties bausmės vykdymo atvejus – vienas šešių vyrų, kitas – vieno vyro; kitus neteisėto smurto ir grasinimų civiliams atvejus nuo 2022 metų vasario 27 dienos iki kovo 14 dienos.
Kariai taip pat buvo susiję su civilinio turto, įskaitant maistą, drabužius ir malkas, grobstymu. Tie, kurie įvykdė šiuos veiksmus, yra atsakingi už karo nusikaltimus, praneša „Human Rights Watch“.
„Human Rights Watch“ pranešime teigiama, kad šios organizacijos atstovai asmeniškai arba telefonu apklausė 10 žmonių, įskaitant liudininkus, nukentėjusius ir Rusijos okupuotų teritorijų vietinius gyventojus. Kai kurie žmonės, siekdami apsisaugoti, prašė juos pristatyti tik vardais arba slapyvardžiais.
Žurnalistai atrado žudikus
Šių metų birželį Laisvosios Europos radijo Ukrainos tarnyba paskelbė tyrimą, kuriame atskleidžiama, kaip Rusijos pajėgos sistemingai ir sąmoningai žudė civilius gyventojus Bučoje.
Naudodamiesi vaizdo įrašais, filmuota dronų medžiaga ir kariniais dokumentais, žurnalistai sudarė išsamų kruviniausių dienų Jablunskos gatvėje vaizdą ir nustatė kai kuriuos atsakingus pareigūnus.
Pirmosiomis neišprovokuotos plataus masto Rusijos invazijos dienomis Buča tapo svarbiausiu tašku siekiant užimti Ukrainos sostinę Kyjivą.
Po nesėkmingo bandymo užimti miestą, kovo 3 d. Rusijos kariai grįžo, surengė antrą puolimą ir greitai užėmė Jablunskos gatvę – strateginį koridorių, vedantį į Irpinę ir Kyjivą.
Tai, kas įvyko po to, pasak žurnalistų, yra ne apšaudymas, o skerdynės.
Remdamiesi Bučoje paliktais kariniais dokumentais ir susiedami juos su socialinių tinklų profiliais, žurnalistai nustatė kelis su žudynėmis susijusius 234-ojo Pskovo pulko narius.
Tarp jų yra 25 metų seržantas Vladimiras Borzunovas. Kai Laisvosios Europos radijas susisiekė su juo telefonu, jis neišreiškė jokio apgailestavimo.
„Ar man tai rūpi? – kalbėjo jis. – Man nerūpi.“
2022 m. kovo pabaigoje Rusijos pajėgos pasitraukė iš Bučos, ir tik tuomet ėmė sklisti vaizdai, atskleidžiantys šokiruojantį civilių žūčių mastą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kategoriškai neigė savo pajėgų dalyvavimą ir užsiminė, kad žudynių įrodymai buvo inscenizuoti.
Tačiau išgyvenusiųjų pasakojimai ir patikrinti vaizdai iš Jablunskos gatvės pasakoja visai kitokią istoriją.
Ukrainos teismai už akių pateikė kaltinimus Rusijos pareigūnams, o Kyjivas paprašė Tarptautinio baudžiamojo teismo ištirti civilių gyventojų kankinimus ir žudynes Bučoje.
JT Žmogaus teisių taryba pavedė nepriklausomai tarptautinei komisijai, kurią sudaro ekspertai iš viso pasaulio, vykdyti nešališką ir išsamų tyrimą dėl įvykių, nutikusių Rusijos okupacijos metu Ukrainos regionuose.
Atskiras tyrimas dėl Bučos buvo atliktas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO). Rusijos karo nusikaltimus, padarytus Ukrainoje, taip pat tiria Tarptautinis baudžiamasis teismas.
15min verdiktas: melas. Rusijos propaganda sistemingai bando paneigti karo nusikaltimus ir sukurti alternatyvią realybę, kaltindama pačią Ukrainą. Tokia dezinformacija skirta sumažinti tarptautinį spaudimą, suklaidinti auditoriją ir apsunkinti atsakomybės procesus.
Visa atsakomybė už bet kokį turinį, remiamą Europos žiniasklaidos ir informacijos fondo (European Media and Information Fund, EMIF), tenka autoriui(-iams), ir turinys nebūtinai atspindi EMIF bei Fondo partnerių, Calouste Gulbenkian fondo ir Europos universitetų instituto pozicijas. Daugiau informacijos rasite adresu https://gulbenkian.pt/emifund/disclaimer/.
