V.Putinui prakalbus apie derybas, M.Podoliakas jam siūlo grįžti į realybę ir užsimena apie tribunolą

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad norint normalizuoti padėtį, kuri gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, Rusija turi gauti maksimalias „saugumo garantijas“. Apie tai D.Medvedevas prakalbo straipsnyje, publikuotame leidinyje „Rossijskaja gazeta“

„Nauji susitarimai dėl nusiginklavimo dabar nerealūs ir nereikalingi. Kuo greičiau gausime maksimalias saugumo garantijas, tinkančias mūsų šaliai, tuo greičiau padėtis normalizuosis.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Jei jų negausime, įtampa išliks neribotą laiką. Pasaulis ir toliau balansuos ant Trečiojo pasaulinio karo ir branduolinės katastrofos slenksčio. Padarysime viską, kad to išvengtume“, – sako jis.

Pasak D.Medvedevo, vienintelis dalykas, kuris šiandien sulaiko Rusijos Federacijos „priešus“, yra „supratimas, kad Rusija vadovausis Rusijos Federacijos valstybinės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindais ir realios grėsmės atveju veiks pagal juos“.

„Bėda ta, kad šiuo atveju niekas vėliau nesupras, kas tai buvo – atsakomasis ar prevencinis smūgis. Tai, žinoma, gąsdina Vakarų geradarius, kurie ilgą laiką Ukrainos politinei gaujai mainais į visišką paklusnumą įkvėpdavo neliečiamumo ir nebaudžiamumo iliuziją. Štai kodėl Vakarų pasaulis balansuoja tarp karšto noro kuo labiau pažeminti, įžeisti, suskaldyti ir sunaikinti Rusiją ir noro išvengti branduolinės apokalipsės“, – sakė Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas, buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotojas Serhijus Krivonosas pareiškė, kad Ukraina turi ruoštis užsitęsusiam karui. Jis pabrėžia, kad karas nesibaigs kitų metų vasarį ar kovą.

Per televizijos kanalą „Espresso“ generolas Kryvonosas sakė, kad Rusija žengs į priekį, mobilizuos ir apmokys savo žmones.

„Viena iš pastarojo pusmečio klaidų yra ta, kad spaudoje girdime nepakankamą priešo įvertinimą ir mums pateikiama informacija, kad su mumis kovoja vien alkoholikai ir narkomanai. Tuo tarpu priešui sunaikinti turime turėti apmokytą ir ginkluotą Ukrainos karį, kuris tiksliai žino, kaip sunaikinti priešą. Jie sutelkė 300 tūkst. ir dar gali sutelkti 300 tūkst. ar pusę milijono karių“, – televizijos kanalui „Espresso“ kalbėjo jis.

Pasak generolo, nereikia nuvertinti priešo galimybių.

„Mes matėme, kaip jie naudojasi savo taktika ir užverčia mūsų teritoriją savo lavonais. Tam tikrose vietovėse tai lemia, kad jie, nepaisydami aukų, meta tiek daug žmonių, kad mes neturime pakankamai šaudmenų arba ginklų jiems sunaikinti. Turime ruoštis užsitęsusiam karui, kuris nesibaigs kitų metų vasarį ar kovą“, – apibendrino S.Krivonosas

Naujųjų metų išvakarėse nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d. komendanto valanda Ukrainoje nebus atšaukta.

Tai per nacionalinės televizijos maratoną pareiškė Ukrainos nacionalinės policijos pirmininkė Maryana Reva, pažymėjusi, kad teisėsaugininkai tikrins ir sulaikys pažeidėjus ir Naujųjų metų išvakarėse:

„Žmonės turėtų suprasti, kad nesvarbu, kokia diena – šventinė ar nešventinė – yra tam tikri komendanto valandos reikalavimai. Policijos pareigūnai tikrins žmones, tikrins jų dokumentus ir veš juos į policijos nuovadas, kad nustatytų arba patikrintų jų tapatybę.“

Taip pat buvo priminta apie draudimą naudoti pirotechnikos priemones.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą įspėja, kad Rusija gali imtis naujų išpuolių paskutinėmis 2022 m. dienomis.

„Šiemet liko kelios dienos. Turime žinoti, kad mūsų priešas stengsis padaryti šį laiką mums tamsų ir sunkų.

Rusija šiemet prarado viską, bet bando kompensuoti nuostolius savo propagandistų šlovinimu po raketų smūgių mūsų šaliai, mūsų energetikos sektoriui.

Žinau, kad tamsa nesutrukdys mums vesti okupantus į naujus pralaimėjimus, tačiau turime būti pasirengę bet kokiam scenarijui“, – vakariniame kreipimesi sako Ukrainos prezidentas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai gaus iš savo partnerių visus jai reikalingus ginklus, rašo pravda.ua.

„Apibendrinus visus užkulisinius pokalbius ne tik Vašingtone, bet ir kitose šalyse, peršasi tokia išvada: visi reikalingi ginklai bus, tai tik laiko klausimas.

Kodėl jų negalima suteikti iš karto? Dėl psichologinių, logistinių ir politinių priežasčių. Tačiau turime dirbti dėl visų šių priežasčių ir dirbsime. Tai ne tik nenoro klausimas“, – cituojamas ministras.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Neseniai šis 84 metų menininkas stovėjo priešais vieną iš daugelio freskų, kurias jis nutapė savo gimtajame miestelyje, kai pro šalį praėjo grupelė merginų. Jos buvo atvažiavusios apie 60 mylių iš Maskvos vien tam, kad pamatytų naujausią jo darbą, ir sutikusios jo autorių sukikeno.

„Kaip šaunu, – gyrė jį viena iš merginų. – Jūs – pagrindinė miestelio atrakcija.“

Šis menininkas, Vladimiras A.Ovčinikovas, jau seniai puošia miestelio sienas pastoralinėmis scenomis, poetų portretais ir vaizdais iš kasdienio gyvenimo – jis net užsitarnavo „Borovsko Banksy'io“ pravardę.

Tačiau dabar dėmesį traukia jo politinis menas. Tuo metu, kai visoje Rusijoje gniuždomas bet koks nepritarimas valdžiai, V.A.Ovčinikovas piešia freskas, protestuojančias prieš invaziją į Ukrainą.

Plačiau skaitykite čia.

Nuo spalio mėnesio nesiliaujantys Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos elektros energijos gamybos įrenginius reguliariai palieka milijonus ukrainiečių be šildymo ir vandens.

„Visoje Ukrainos teritorijoje išlieka priešo oro ir raketų smūgių grėsmė svarbiausiems infrastruktūros objektams“, – teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atnaujintame pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

Nuo pat privalomojo šaukimo į armiją pradžios, visoje Rusijoje nuvilnijo tyčinių padegimų banga. Siekdami išvengti karo prievolės, jaunuoliai visoje šalyje ėmė mėtyti Molotovo kokteilius į pastatus, kuriose saugoma informacija apie šauktinius. Tačiau šeštadienį įvykęs padegimas nustebino net visko mačiusius, mat padegėjas – buvęs regioninės valdžios deputatas, deleguotas valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ partijos.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Pasak gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, vienintelė bažnyčia Kyselivkos kaime Ukrainos pietinėje Chersono srityje buvo sugriauta per Rusijos apšaudymą.

Ukrainoje likviduotas karys iš „Wagner“ samdinių grupės, į Ukrainą atvykęs tiesiai iš kalėjimo kameros.

Kaip praneša naujienų agentūra „Unian“, nukautasis buvo dešimties metų teistumą turintis recidyvistas Andrejus Čečiurovas.

Pasak OSINT eksperto Iraklio Komachidzės, A.Čečiurovas kovojo „Wagner“ grupuotėje, nors turėjo atlikti bausmę už vagystes ir prekybą narkotikais.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas sekmadienį sureagavo į naujus Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pareiškimus apie Rusijos karą prieš Ukrainą.

M.Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „Putinui reikia grįžti į realybę“.

„Rusija vienašališkai užpuolė Ukrainą ir žudo jos piliečius. Nėra jokių kitų „šalių, motyvų, geopolitikos“, – sakė patarėjas.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

Anksčiau sekmadienį pasirodžiusiose interviu Rusijos televizijai ištraukose V. Putinas peikė Vakarus už tariamus bandymus „suskaldyti“ Rusiją.

„Viso to esmė – mūsų geopolitinių priešininkų politika, kuria siekiama suskaldyti Rusiją, istorinę Rusiją, – sakė V.Putinas. – Jie visada stengėsi „skaldyti ir valdyti“... Mūsų tikslas yra kitoks – suvienyti Rusijos žmones.“

V.Putinas pasitelkė „istorinės Rusijos“ konceptą teigdamas, kad ukrainiečiai ir rusai neva yra viena tauta, taip menkindamas Ukrainos suverenitetą bei pateisindamas savo jau 10 mėnesių trunkantį puolimą provakarietiškoje kaimynėje.

„Mes veikiame teisinga linkme, giname savo nacionalinius interesus, savo piliečių, savo žmonių interesus“, – sakė Kremliaus šeimininkas.

Jis pakartojo, kad Maskva yra „pasirengusi derėtis su visais šio proceso dalyviais, kad būtų rastas priimtinas konflikto sprendimas“.

Kyjivas sako, kad niekada nesiderės su Rusija, kol jai vadovauja V.Putinas.

Anot M.Podoliako, Rusija nenori derybų, bet bando išvengti atsakomybės už Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus.

„Tai akivaizdu, todėl judame link tribunolo“, – sekmadienį tviteryje sakė M.Podoliakas.

Sekmadienį antrą kartą visoje Ukrainoje paskelbtas oro atakos pavojus.

Pasak analitikų, Rusijos pajėgų puolimo tempas Bachmuto srityje Rytų Ukrainoje pastarosiomis dienomis greičiausiai sulėtėjo.

Naujausioje atnaujintoje ataskaitoje JAV analitinis Karo studijų institutas teigia, kad Rusijos kariniai tinklaraštininkai „pripažino, jog Ukrainai pavyko šiek tiek sulėtinti Rusijos puolimo aplink Bachmutą ir aplinkines gyvenvietes tempą“.

Vienas karinis tinklaraštininkas teigė, kad Ukrainos pajėgos išstūmė Rusijos privačios samdinių kompanijos „Wagner group“ elementus į pozicijas, kurias jie buvo užėmę prieš kelias dienas, sakoma pranešime.

Ukrainos socialinės žiniasklaidos šaltiniai anksčiau teigė, kad Kyjivo pajėgos maždaug trečiadienį visiškai išstūmė Rusijos pajėgas iš rytinių Bachmuto apylinkių.

Rusijos okupantai mūšiuose prie Bachmuto praranda „tūkstančius karių“, sakė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus.

„Kalbant apie Bachmutą, jo jau nebėra net strateginiame kariniame plane, nors toks yra, tai daugiau simbolika, kurią Kremliaus režimas labai mėgsta“, – jį cituoja Ukrainos žiniasklaida.

Luhansko srities vadovas nurodo, kad  „Kadyrovcai“ ir „Wagner“ kovotojai nori įrodyti ir parodyti, kad jie kažką sugeba, tačiau jie ten praranda tūkstančius savo karių, kurie lieka ten visam gyvenimui.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino nutraukti beprasmį karą Ukrainoje.

„Tegul Viešpats įkvepia mus pasiūlyti konkrečius solidarumo gestus, kad padėtume visiems kenčiantiems, ir tegul apšviečia protus tų, kurie turi galią nutildyti ginklų griausmą ir nedelsiant nutraukti šį beprasmišką karą!“ – skelbdamas kreipimąsi „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“) sakė 86-erių Katalikų Bažnyčios vadovas.

„Scanpix“/AP nuotr./Popiežius Pranciškus

Savo kalėdiniame kreipimesi jis pasmerkė ne tik karą Ukrainoje, bet ir konfliktus, krečiančius tokias šalis kaip Sirija, Jemenas, taip pat neramumus Irane, palestiniečių teritorijose, Mianmare ir kitose pasaulio vietose.

„Pažvelkime į mūsų brolių ir seserų ukrainiečių, kurie šias Kalėdas išgyvena tamsoje ir šaltyje, toli nuo savo namų dėl dešimt mėnesių trunkančio karo nuniokojimo, veidus“, – kalbėjo jis.

„Prisiminkime Siriją, vis dar paženklintą konflikto, kuris pasitraukė į antrą planą, bet nesibaigė. Taip pat pagalvokime apie Šventąją Žemę, kur pastaraisiais mėnesiais padaugėjo smurto ir konfrontacijų, atnešusių mirčių ir sužeidimų“, – kalbėjo jis, skelbdamas Kalėdų pasveikinimą Vatikano Šv. Petro aikštėje susirinkusiems tikintiesiems.

„Tegul Kristaus šviesa apšviečia Sahelio regioną, kuriame taikų tautų ir tradicijų sambūvį trikdo konfliktai ir smurto aktai“, – sakė Pranciškus.

„Tegul Kristaus šviesa padeda pasiekti ilgalaikes paliaubas Jemene, susitaikymą Mianmare ir Irane bei nutraukti visą kraujo liejimą. Tegul ji įkvepia politinę valdžią ir visus geros valios žmones Amerikose stengtis nuraminti politinę ir socialinę įtampą“, – kalbėjo jis.

„Džiaugdamiesi susitikimais su artimaisiais, pagalvokime apie šeimas, kurios patiria didelių sunkumų, ir apie tas, kurios šiuo ekonominės krizės laikotarpiu kovoja dėl nedarbo ir stokoja pragyvenimui būtiniausių dalykų“, – sakė popiežius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė esąs „100 procentų“ įsitikinęs, kad jo pajėgos sunaikins pažangiausią Pentagono oro gynybos sistemą, kurią JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo nusiųsti į Ukrainą.

„Žinoma, mes ją sunaikinsime, 100 procentų!“ – sakė V. Putinas apie „Patriot“ bateriją interviu Rusijos televizijai ištraukose. Pilnas interviu turi būti parodytas vėliau sekmadienį.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė perduosiančios Ukrainai pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ bateriją, siekdamos padėti Kyjivui atremti negailestingus Maskvos oro smūgius.

Baterija įtraukta į 1,85 mlrd. JAV dolerių (1,74 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketą, apie kurį buvo paskelbta laukiant Vašingtone Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios šių metų vasarį išvyko iš savo šalies.

V.Putinas interviu taip pat peikė Vakarus už tariamus bandymus „suskaldyti“ Rusiją.

„Viso to esmė – mūsų geopolitinių priešininkų politika, kuria siekiama suskaldyti Rusiją, istorinę Rusiją, – sakė V. Putinas. – Jie visada stengėsi „skaldyti ir valdyti“... Mūsų tikslas yra kitoks – suvienyti Rusijos žmones.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi derėtis su visomis karo Ukrainoje šalimis ir apkaltino Kyjivą ir jo Vakarų sąjungininkus „atsisakymu“ derėtis.

Duodamas interviu valstybinei televizijai „Rossija 1“, V.Putinas sakė: „Mes esame pasirengę derėtis su visais dalyviais dėl priimtinų sprendimų, bet tai priklauso nuo jų – ne mes atsisakome derėtis, o jie.“

Jis pridūrė, kad Rusija Ukrainoje veikia „teisinga kryptimi“, nes Vakarai, vadovaujami JAV, bando suskaldyti Rusiją.

„Aš manau, kad mes veikiame teisinga kryptimi, mes giname savo nacionalinius interesus, savo piliečių, savo žmonių interesus. Ir mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik ginti savo piliečius“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.

Maskva atkakliai teigia esanti atvira deryboms, tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai įtaria, kad V.Putino teiginiai yra gudrybė, kuria siekiama laimėti laiko po virtinės Rusijos pralaimėjimų ir atsitraukimų mūšio lauke.

Rusijos Centrinės karinės apygardos 12-osios gvardijos atskirosios inžinerinės brigados štabo viršininko pavaduotojas, žvalgybos viršininkas Jevgenijus Švaljovas buvo likviduotas, „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos kariuomenės karininkas Anatolijus Stefanas.

„...Jevgenijus Švalevas sėkmingai demobilizuotas“, – sakė jis.

UNIAN paskelbta nuotr./Jevgenijus Švaljovas

Šeštadienį Rusijai apšaudant Chersono sritį pietų Ukrainoje žuvo mažiausiai 16 žmonių, o 64 buvo sužeisti, pranešė srities gubernatorius Jaroslavas Januševičius.

Rusijos pajėgos "71 kartą apšaudė Chersono regioną" iš artilerijos, daugkartinio paleidimo raketų sistemų ir minosvaidžių, sakė J.Januševičius šį rytą socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame atnaujintame pranešime.

Chersono centras buvo smarkiai apšaudomas priešo: žuvo civiliai gyventojai, sugriauti pastatai. Nuo priešo apšaudymo taip pat nukentėjo pramoninės patalpos, sveikatos priežiūros įstaigos, individualūs namai ir daugiabučiai.

Tarp žuvusiųjų buvo trys Ukrainos gelbėjimo tarnybų darbuotojai, kurie žuvo, kai jiems vykdant išminavimo darbus Beryslavo rajone sprogo mina, pranešė pareigūnai.

Januševičius sakė, kad visi, norintys paaukoti kraujo ir padėti vakarykščio apšaudymo aukoms, gali nemokamai taksi automobiliu nuvykti į Chersono kraujo centrą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per dieną likvidavo 620 rusų įsibrovėlių, o bendras nukautų įsibrovėlių skaičius viršijo 102 tūkstančius.

Trys Ukrainos gelbėjimo tarnybų darbuotojai žuvo šeštadienį, kai jiems atliekant išminavimo darbus Chersono srityje sprogo mina, pranešė gelbėjimo tarnyba, kurioje jie tarnavo.

„Visi trys nesavanaudiškai tarnavo... ir vykdė užduotį išminuoti iš priešo išlaisvintas teritorijas Chersono srityje“, – savo „Facebook“ puslapyje pranešė Žytomyro nepaprastųjų situacijų tarnyba.
 

Rusijos parlamentas ruošiasi įvesti didesnį mokesčių tarifą iš šalies išvykusiems žmonėms, kurių daug išvyko nuo vasario mėnesio prasidėjus karui Ukrainoje, rašo „The Guardian“.

Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad teisės aktai rengiami.

„Teisinga panaikinti lengvatas iš Rusijos Federacijos išvykusiems asmenims ir įvesti jiems didesnį mokesčių tarifą.

Tie, kurie suprato padarę klaidą, jau grįžo. Likusieji turėtų suprasti: didžioji visuomenės dalis nepalaiko jų poelgio ir mano, kad jie išdavė savo šalį, artimuosius ir draugus“, – sako jis.

Neaišku, kiek rusų išvyko nuo karo pradžios.

Kai kurios vietos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad net 700 tūkst. jų pabėgo po to, kai rugsėjį buvo paskelbta mobilizacija. Tuo metu vyriausybė šį skaičių atmetė.

Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus.

Kaip nurodo „Belarusky Guyun“, 9.15 val. iš Mačiuliškių aerodromo pakilo rusų MiG-31K, galintis nešti raketas „Kalibr“.

Visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sekmadienį gynė savo šalies poziciją dėl karo Ukrainoje ir davė suprasti, kad ateinančiais metais Pekinas stiprins ryšius su Maskva.

Vaizdo ryšiu kalbėdamas per Kinijos sostinėje vykusią konferencijoje Wang Yi taip pat kaltino Ameriką dėl pablogėjusių dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykių, sakydamas, kad Pekinas „griežtai atmetė klaidingą Jungtinių Valstijų Kinijos politiką“.

Kinija atmeta Vakarų spaudimą dėl prekybos, technologijų, žmogaus teisių ir savo pretenzijų į plačią vakarinę Ramiojo vandenyno dalį. Jos atsisakymas pasmerkti invaziją į Ukrainą ir prisijungti prie kitų šalių, kurios taiko sankcijas Rusijai, dar labiau susilpnino ryšius ir paskatino gilėjančius nesutarimus su didžiąja Europos dalimi.

Wang Yi sakė, kad Kinija „stiprins strateginį tarpusavio pasitikėjimą ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą“ su Rusija.

„Kalbant apie Ukrainos krizę, mes nuosekliai laikėmės pagrindinių objektyvumo ir nešališkumo principų, neteikdami pirmenybės vienai ar kitai pusei, nepilstydami alyvos į ugnį ir nesiekdami savanaudiškos naudos“, – sakė jis.

Nors Kinija rado bendrą kalbą su Rusija, nes abi jos patiria Vakarų spaudimą, jos ekonominė ateitis išlieka susijusi su Amerikos ir Europos rinkomis ir technologijomis. Šalies vadovas Xi Jinpingas siekia, kad Kinijos pramonė taptų savarankiškesne, tačiau Wang Yi pripažino, kad patirtis parodė, jog „Kinija ir Jungtinės Valstijos negali atsiskirti ar nutraukti tiekimo grandinių“.

Jis sakė, kad Kinija stengsis atkurti santykius su JAV, teigdamas, kad jie pašlijo, nes „Jungtinės Valstijos ir toliau atkakliai laiko Kiniją pagrindine konkurente ir vykdo akivaizdžią blokadą, slopinimą ir provokacijas prieš Kiniją“.

Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė priešo atakas prie 15-oje gyvenviečių trijuose regionuose ir smogė į 7-ias priešo koncentracijos vietas.

„Per pastarąją dieną priešas surengė penkis raketų ir oro smūgius. Jis taip pat surengė daugiau kaip 90 išpuolių su MLRS, ypač prieš civilinius objektus Chersone, žuvo civiliai gyventojai“, – pranešime nurodo Ukrainos ginkluotų pajėgų generalinis štabas.

Tikėtina, kad Rusijos pajėgoms bus sunku išlaikyti puolamųjų operacijų tempą Bachmuto rajone ir jos gali siekti pradėti taktinę ar operatyvinę pertrauką, naujausioje ataskaitoje sako Karo studijų instituto analitikai.

„Gruodžio 24 d. Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgoms šiuo metu trūksta artilerijos šaudmenų atsargų, reikalingų didelio masto puolamosioms operacijoms palaikyti, o gynybinių operacijų palaikymui ilgoje fronto linijoje Ukrainoje Rusijos kariuomenei kasdien reikia išleisti daug sviedinių ir raketų. Gruodžio 24 d. Ukrainos jungtinių pajėgų operatyvinė grupė paskelbė interviu su Ukrainos kariuomenės nariu Bachmuto rajone, kuriame išsamiai pasakojama, kad Rusijos pajėgos itin sparčiai puola ukrainiečių pozicijas šiame rajone, tačiau jos pažanga yra menka. „Wagner“ grupės pranešimai apie didelius nuostolius Bachmuto rajone pastarosiomis savaitėmis taip pat tikriausiai apsunkino dabartinius Rusijos pajėgų operacinius pajėgumus šiame rajone“, – ataskaitoje pažymi analitikai.

„Rusijos kariuomenės personalo ir amunicijos trūkumas greičiausiai neleis artimiausiu metu išlaikyti dabartinio didelio puolamųjų operacijų tempo Bachmuto rajone“, – toliau ataskaitoje teigia analitkai ir pabrėžia, kad  brangiai kainuojantis Rusijos spaudimas Bachmute taip pat gali sumažinti Kremliaus karių gebėjimą siekti ilgalaikių tikslų Donbase.

Kiti pagrindiniai ataskaitos akcentai:

• Rusijos „silovikai“ gali sudaryti informacines sąlygas, kad pateisintų oligarchų išteklių nacionalizavimą Rusijos karo veiksmams finansuoti
• Ukrainos žvalgyba ir toliau daro prielaidą, kad Rusijos kariuomenė nesilaiko tinkamų vadovavimo struktūrų ar procedūrų
• Rusijos pajėgos toliau vykdė ribotas kontratakas, siekdamos susigrąžinti prarastas pozicijas palei Kreminnos-Svatovės liniją
• Rusijos pajėgos toliau vykdė puolamąsias operacijas aplink Bachmutą ir Avdijivką
• Rusijos specialiosios pajėgos greičiausiai žvalgė Dniepro upės deltą, kad ištirtų Ukrainos gynybą dešiniajame krante esančioje Chersono srityje
• Rusijos stačiatikių bažnyčia – su Kremliumi susijusi institucija – paprašė Kremliaus suteikti mobilizacijos išimtį savo dvasininkams, nors ir uoliai remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino karą Ukrainoje