Daugelis buvusių Sovietų Sąjungos gyventojų puikiai prisimena „savanorius“, kurie „visagalės“ Komunistų partijos nurodymu eidavo į gatves kovoti su chuliganais ir kitais smulkiais nusikaltėliais. Jaunoji karta Maskvoje ar kur nors šalies pakraščiuose apie juos žinojo nedaug, tačiau dabar turi progą artimiau susipažinti.
Šiandien, kai Rusijoje siaučia ekonomikos krizė ir didėja nusikalstamumas, Rusijos vyriausybė vėl ėmė skatinti steigti draugovininkų būrius. Planuojama, kad civiliai pagalbininkai padės milicijai kovoti su smulkiais prasižengėliais ir atriš pareigūnams rankas griebtis rimtesnių darbų. Rusijos Valstybės Dūmoje šį pavasarį rengiamasi svarstyti siūlymą išplėsti draugovininkų įgaliojimus – suteikti jiems teisę skirti baudas ir gal net, esant reikalui, panaudoti milicininkų lazdas.
Draugovininkų būrių atgimimas kai kuriems kritikams kelia įtarimų, kad vėl bandoma grįžti į priverstinio socialinio aktyvumo ir civilių informatorių siautėjimo laikus. Idėjos šalininkai neigia kalbas, jog Rusijos visuomenėje tokio pobūdžio pilietinė iniciatyva neišvengiamai virs valdžios įrankiu.
Maskvos Dūmos deputatė Irina Sviatenko priminė, kad draugovininkų būriai, beveik visiškai išnykę žlugus SSRS, spontaniškai ėmė rastis netrukus, kai 1999 metais per seriją sprogimų daugiabučiuose namuose žuvo šimtai žmonių. „Tuo metu gyventojai tiesiog pradėjo patruliuoti savo kvartaluose, – priminė I.Sviatenko. – Jie neklausė leidimo, o valdžia jų neragino. Žmonės tiesiog nusprendė, kad to reikia.“
Teigiama, jog šiuo metu visoje Rusijoje veikia apie 17 tūkst. draugovininkų. Maskvoje jie dažniausiai padeda milicijai per didelius renginius suvaldyti minią žmonių. Tie asmenys neturi jokių garantijų, kad sulauks kompensacijų už traumas, patirtas per patruliavimą. Viskas, ką draugovininkai gauna iš valstybės, tai – raudoni raiščiai ir teisė nemokamai važinėti viešuoju transportu. Kritikai nuogąstauja, kad šiuos savanorius netrukus gali pakirsti Rusijos milicijoje paplitęs korupcijos virusas.
„Jeigu šiandien nesugebame suvaldyti milicijos, kas nutiks, kai sukursime prasčiau apmokytas, ne tokias disciplinuotas ir mažiau kontroliuojamas pajėgas?“ – klausė Maskvoje įsikūrusios žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ valdybos narys Aleksandras Čerkasovas.
