Agentūra pažymi, kad kapitalo išvedimo priežastimi tapo nuogąstavimai dėl šalies ekonomikos būklės ir turto konfiskavimo.
Per pastaruosius metus pasikeitė kai kurių turtingiausių rusų investicinių portfelių struktūra, teigė „Bloomberg“ šaltiniai. Ši tendencija sustiprėjo pastaraisiais mėnesiais. Jie pradėjo investuoti į kriptovaliutas, užsienio nekilnojamąjį turtą ir privačius investicinius fondus, pranešė pašnekovai.
Per 2026 m. iš Rusijos per neoficialius kanalus, pavyzdžiui, kriptovaliutą, ištekėjo dešimtys milijardų dolerių, agentūrai teigė du šaltiniai, pažymėdami, kad tai daugiau nei praėjusiais metais. Kaip pažymi „Bloomberg“, tokį kapitalo nutekėjimą sunku apskaičiuoti, tačiau agentūra savo šaltinių vertinimą vadina konservatyviu.
Agentūra verslininkų veiksmus sieja su aktyvesne turto konfiskavimo kampanija Rusijoje, taip pat su Rusijos ekonomikos sulėtėjimu. Kai kurių verslininkų nerimas sustiprėjo po kovo mėnesį įvykusio uždaro susitikimo su Vladimiru Putinu, kurio metu milijardierius Suleimanas Kerimovas pasiūlė įnešti įnašą į valstybės biudžetą.
Nuo 2024 m. pastebimas turtingų rusų susidomėjimo kapitalo investavimu už šalies ribų augimas dėl didėjančio spaudimo pačioje Rusijoje, „Bloomberg“ teigė šaltinis, susipažinęs su turtingų rusų finansinėmis schemomis. Vienas verslininkas, kalbėjęsis su agentūra, papasakojo, kad perveda pinigus į Kiprą ir JAE dėl valstybės spaudimo verslininkams. Kitas „Bloomberg“ pašnekovas pasakojo, kad pradėjo investuoti į Afriką. Dar du teigė, kad investuoja į JAE, Turkiją ar Saudo Arabiją tokiais pat kiekiais kaip ir praėjusiais metais.
Keletas agentūros šaltinių teigė, kad Dubajuje pastebimas rusų pirkimų prabangaus nekilnojamojo turto augimas. Be to, jų teigimu, matomas investicijų į nekilnojamąjį turtą Turkijoje ir Monake padidėjimas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neatsakė į agentūros užklausą.
Rusų turtuoliai nori antros pilietybės
Tuo tarpo „The Moscow Times“ skelbia, kad turtingų rusų susidomėjimas programomis, leidžiančiomis įgyti antrąją pilietybę salų valstybėse – Vanuatu, San Tomėje ir Prinsipėje bei kitose – smarkiai išaugo. Leidinys remiasi nekilnojamojo turto užsienyje agentūra „Intermark Global“. Bendrovė priėjo prie tokios išvados remdamasi susidomėjimu nekilnojamojo turto pirkimu šiose mažosiose valstybėse.
Agentūra nurodo, kad sandorių skaičius Vanuatu per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo tris kartus. San Tomėje ir Prinsipėje nauja pilietybės įgijimo už investicijas programa buvo pradėta 2025 m. pabaigoje, tačiau per šešis mėnesius sandorių, kuriuose dalyvavo rusai, skaičius šiose salose jau pasiekė Vanuatu lygį.
„Intermark Global“ nepateikia absoliučių skaičių, tačiau su užsienio nekilnojamuoju turtu dirbantis nekilnojamojo turto agentas teigia, kad kalbama apie keliasdešimt sandorių. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra labai mažos teritorijos, galima kalbėti apie didžiulį paklausos antplūdį, daro išvadą jis.
Rusai gali gauti San Tomės ir Prinsipės pasą nuotoliniu būdu, vos per du–keturis mėnesius ir už 90 tūkst. JAV dolerių vienai šeimai.
Jis suteikia teisę be vizos įvažiuoti į 60 šalių ir palengvina leidimo gyventi, studijuoti ir dirbti gavimą Portugalų kalbančių šalių bendrijoje (CPLP) – Portugalijoje, Brazilijoje ir kt., – pasakojo imigracijos programų agentūros darbuotojas. Vanuatu pasas kainuoja dvigubai brangiau – 170–200 tūkst. JAV dolerių vienai šeimai. Jį taip pat galima gauti nuotoliniu būdu per du–keturis mėnesius, o jis suteikia teisę be vizos įvažiuoti į 90 šalių.
