Sekite 15min Google
Anot ambasados, „Kyjivo teroristai“ norėjo „išgąsdinti Rusijoje dirbančius italus ir parodyti jiems, kad jie taip pat yra taikiklyje ir gali tapti kitomis piktadarių aukomis“.
Ambasada nurodė, kad per šeštadienio vakarą įvykdytą išpuolį restorane „Balzi Rossi“ žuvo penki ir buvo sužeista dar 19 žmonių, ir pridūrė, kad virtuvės šefas italas ir jo darbuotojai nenukentėjo tik dėl Rusijos apsaugininko „budrumo ir pasiaukojamo atsidavimo savo profesinei pareigai“.
Ukrainos pareigūnai kol kas nepateikė jokių komentarų.
Rusijos Nacionalinis kovos su terorizmu komitetas, koordinuojantis įvairių saugumo agentūrų veiklą, iš pradžių skelbė mažesnį žuvusiųjų skaičių – kad per bombos sprogimą žuvo trys žmonės. Buvo nurodyta, kad žuvo moteris, kuri įnešė sprogstamąjį įtaisą į restoraną, ją sustabdęs apsaugininkas ir vienas viduje buvęs svečias, kad buvo sužeistas dar 21 žmogus.
Komitetas nenurodė, kas buvo taikinys, ir neįvardijo organizatoriaus, tik sakė, kad bomba sprogo netoli restorano įėjimo.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas sekmadienį sprogdinimą pavadino „žiauriu teroro aktu“, tačiau nepasakė, kas už jį atsakingas.
Minimas prabangus restoranas yra įsikūręs daugiaaukščio gyvenamojo namo – vieno iš septynių Maskvos dangoraižių, statytų sovietų diktatoriaus Josifo Stalino laikais – pirmajame aukšte.
Rusijos užsienio reikalų ministerija neatsakė į prašymą pakomentuoti ambasados pareiškimą ir nepaaiškino didesnio žuvusiųjų skaičiaus. Ministerija nėra paskelbusi savo pareiškimo apie incidentą.
Kelios Rusijos žiniasklaidos priemonės teigė, kad išpuolis buvo nukreiptas prieš Rusijos generolą, kuris restorane šventė savo gimtadienį. Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad šis karininkas yra generolas pulkininkas Aleksandras Čiaiko, neseniai paskirtas Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vadu. Šių teiginių nepavyko nepriklausomai patvirtinti.
Rusijos pareigūnai kaltino Kyjivą dėl virtinės ankstesnių sprogdinimų ir kitų išpuolių prieš aukšto rango kariškius po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pasiuntė karius į Ukrainą. Šiais metais Rusijos federalinė saugumo tarnyba skelbė, kad po išpuolių pareigūnai sugriežtins aukšto rango kariškių ir vyriausybės pareigūnų apsaugą.
Vasarį į karinės žvalgybos tarnybos GRU vadovo pavaduotoją generolą leitenantą Vladimirą Aleksejevą buvo tris kartus šauta prie vieno iš Maskvos daugiabučių, tačiau jis išgyveno. Ukraina neigė, kad yra su tuo susijusi.
Gruodį Maskvoje automobilyje padėta bomba pražudė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Operatyvinio rengimo valdybos vadovą generolą leitenantą Fanilą Sarvarovą. Ukraina tuomet susilaikė nuo komentarų.
2025 metų balandį automobilyje padėta bomba, dėl kurios Maskva apkaltino Kyjivą, pražudė generolą leitenantą Jaroslavą Moskaliką, Rusijos Generalinio štabo pagrindinės operatyvinės valdybos vadovo pavaduotoją. Ukraina neprisiėmė atsakomybės už išpuolį, bet užsiminė apie savo dalyvavimą.
2024-ųjų gruodį motoroleryje paslėpta bomba pražudė generolą leitenantą Igorį Kirilovą, kuris vadovavo Rusijos kariuomenės branduolinės, biologinės ir cheminės apsaugos pajėgoms. Tai vienas iš nedaugelio išpuolių, kuriuos Ukraina atvirai pripažino įvykdžiusi.
Tarp kitų žinomų sprogdinimų Rusijoje aukų yra Darja Dugina, įtakingo nacionalisto Aleksandro Dugino dukra, ir Vladlenas Tatarskis, žinomas prokremliškas karo tinklaraštininkas. Kyjivas neigė prisidėjęs prie išpuolio prieš D. Duginą ir vengė komentuoti išpuolį prieš V. Tatarskį.
