Rusijos dronų pilotai treniruojasi rengdami „safarius“ ir medžiodami Chersono gyventojus

Vietos valdžios institucijų duomenimis, nuo praėjusios vasaros rusai surengė daugiau kaip tūkstantį bepiločių orlaivių smūgių, per kuriuos buvo sužeista 500 žmonių, o dar 36 žuvo.

„Stebėjimo dronai patruliuoja aukštai; mažesni smogiamieji dronai (vadinamieji FPV, arba pirmojo asmens vaizdo dronai), kurių skrydžio trukmė nuo 20 iki 40 minučių, taupydami baterijų energiją leidžiasi ant stogų. Numetama amunicija dažnai būna savadarbė: minosvaidžio minos, granatos, kanistrai su šrapneliais ar strėlėmis, buteliai su užsidegančiu benzinu“, – rašoma publikacijoje.

„The Economist“ pažymi, kad rusai apšaudo visus civilius objektus: parduotuves, mokyklas, ligonines, privačius namus ir kt. Pasak Chersono karinės administracijos vadovo Romano Mročkos, per vieną iš atakų buvo beveik visiškai sunaikintas mikroautobusas, tačiau „vairuotojas didvyriškai gelbėjo sužeistus žmones, veždamas juos, galima sakyti, ant metalo laužo į ligoninę“.

„Pakrantės rajonuose, kuriuos daugiausia apšaudo ir kuriuos rusai savo „Telegram“ kanaluose pavadino „raudonosiomis zonomis“, gyvenimas sustojo. Nėra nei dujų, nei vandens, nei elektros, nei komunalinio šildymo. Neveikia viešasis transportas. Greitosios pagalbos automobiliai laukia už zonos ribų, kol policija šarvuotais automobiliais atveža sužeistuosius“, – pabrėžiama straipsnyje.

Ir tas nedidelis skaičius žmonių, kurie vis dar gyvena šiuose rajonuose, retai kada išdrįsta išeiti į lauką. Jie klausosi nerimą keliančio dronų ūžesio ir bėgioja iš vienos vietos į kitą, slėpdamiesi nuo galimų išpuolių. Jie taip pat stengiasi nesinaudoti automobiliais, kurie yra lengvas rusų taikinys.

„Kai žmonės vis dėlto sėda prie vairo, jie važiuoja dideliu greičiu, kad aplenktų užpuolikus. Lietus, kuris neleidžia skraidyti dronams, kartais suteikia šiek tiek atokvėpio“, – priduria leidinys.

Vienintelės regione Chersono onkologinės ligoninės direktorė Iryna Sokur papasakojo apie rusų atakas, nuo kurių nukentėjo ligoninės pacientai, personalas ir greitosios pagalbos automobiliai.

„Lapkričio 11 d. per bepiločio orlaivio ataką buvo sudeginti du greitosios pagalbos automobiliai. Kitą dieną nukentėjo trečias. Lapkričio 26 d. pakeliui į darbą buvo nužudyta mūsų laboratorijos vadovė“, – pažymėjo I.Sokur.

Be to, vienas žmogus žuvo savo automobilyje automobilių stovėjimo aikštelėje, laukdamas giminaičio po gydymo. Pačią I.Sokur dronai persekiojo du kartus. Dar žiemos pradžioje beveik visi pacientai buvo evakuoti, o gruodžio 20 d. dvi sklandančiosios bombos sunaikino medicinos įstaigą.

Dabar tokių Rusijos vykdomų Chersono apšaudymų tikslas nėra aiškus. R.Mročka mano, kad rusai taip treniruoja savo bepiločių orlaivių pilotus, panaudodami civilius miesto gyventojus.

„Arba tai gali būti buferinės zonos kūrimo taktika, arba pasirengimas puolimui, kuriuo bus siekiama atkovoti dalį vakarinio upės kranto. Taip pat dažnėja artilerijos smūgiai į Chersoną“, – rašoma publikacijoje.

Žmogaus teisių aktyvistų nuomone, tokiu civilių gyventojų terorizavimu stengiamasi civilius priversti evakuotis iš Chersono.