Ko tik nėra uždraudęs vyriausiasis Rusijos sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka – ir vyną, ir mineralinį vandenį, ir kiaulieną, ir sūrius, ir varškę, ir pieną. Visi jau priprato, jog „Rospotrebnadzor“ vadovas G.Oniščenka pagrasina ką nors uždrausti. Į jo grasinimus būtų galima nekreipti dėmesio, jei Rusija nesiveltų į prekybos konfliktus, kurie pastaruoju metu pilasi kaip iš gausybės rago. Rusija kariauja ekonominius karus su Ukraina, Baltarusija, Moldova, Lietuva, Suomija, bręsta prekybos konfliktas su Nyderlandais, kurie į Rusiją eksportuoja ne tik pieno produktus, bet ir garsiąsias tulpes.
Rusijos dienraštis „Novyje izvestije“ apžvelgė pastarojo dešimtmečio Rusijos pradėtus ekonominius karus.
Pasak „Novyje izvestije“, Rusijos ekspertai tokius veiksmus laiko rizikingais ir labai abejoja, ar jie atneš naudos.
A.Lukašenka atsakė tuo pačiu
Tikras ekonominis karas su Baltarusija įsiplieskė dėl Minske areštuoto koncerno „Uralkalij“ generalinio direktoriaus Vladislavo Baumgertnerio, kuris neseniai buvo nusprendęs nutraukti bendradarbiavimą su didžiausia Baltarusijos bendrove „Belaruskalij“.
Baltarusijos teisėsauga V.Baumgertnerį apkaltino piktnaudžiavimu valdžia ir tarnybiniais įgaliojimais. Rusijos atsakas buvo žaibiškas: Maskva apribojo Baltarusijos kiaulienos importą ir pagrasino atidžiai tikrinti baltarusiškų pieno produktų kokybę.
Atrodė, kad Minskas greitai iškels rankas, nes Rusija yra didžiausia baltarusiškų maisto produktų rinka. Tačiau Rusijos valdžia neįvertino Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos. Baltarusijos teisėsauga netikėtai paskelbė Rusijos oligarcho ir senatoriaus, koncerno „Uralkalij“ didžiausio akcininko Suleimano Kerimovo paiešką. O netrukus uždraudė į Baltarusiją įvežti kiaulieną iš Rusijos Vladimiro srities.
Kijevą ir baudžia, ir bando nupirkti
Prekybos karas su Ukraina, tiksliau – jo pabaiga, atrodo, aiškiau prognozuojama. Konflikto pradžia buvo draudimas į Rusiją įvežti konditerijos fabriko „Roshen“ produkciją, kuri, kaip nusprendė tas pats G.Oniščenka, gali pakenkti rusų sveikatai.
Vėliau Rusijos muitininkai kelias dienas buvo beveik visiškai sustabdę Ukrainos prekių importą į Rusiją. Dėl kokios priežasties? Rusijos prezidento patarėjas Sergejus Glazjevas paaiškino, kad tokiais veiksmais Rusija bando Ukrainą „atkalbėti“ nuo Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su ES pasirašymo.
Maskva Kijevui primygtinai rekomenduoja prisijungti prie Muitų sąjungos. Reikia pastebėti, kad Maskva Kijevą įkalbinėja ne tik mosuodama bizūnu, bet ir viliodama meduoliu. S.Glazjevas pažadėjo Ukrainai, jog jei ši pasirinks Muitų sąjunga, Rusija dujas tieks mažesnėmis kainomis, dings eksporto suvaržymai ir nebus jokių kitų trukdžių. Kijevas iš to galėtų kasmet uždirbti apie 11-12 milijardų JAV dolerių.
Prarastos imperijos kompleksas
Pastarųjų dešimties metų patirtis rodo, kad Rusija nebijo veltis į prekybinius karus. Atvirkščiai – nuolat reguliariai juos inicijuoja.
Garsiausias ekonominis karas prasidėjo 2006 m. su Gruzija. Jis iki šiol nesibaigė. Be Gruzijos, Rusija daug kartų vėlėsi į dujų, pieno ir sūrių karus su Ukraina, į cukraus ir konditerijos karą su Baltarusija, mėsos karą su Lenkija, vyno karą su Moldova ir kitus.
Ekspertai pabrėžia, kad Rusijai kartais pavyksta išpešti naudos, kai kyla rimti konfliktai su kaimynais dėl dujų, bet prekybiniai karai Rusijai baigiasi tik ekonominiais nuostoliais. Nepaisant to, Rusija į tokius karus mielai veliasi, nes siekia ne ekonominių, bet politinių tikslų.
Rusijos pozicijos silpnos dėl to, kad Muitų sąjungos projektas nepavyko.
Rusijos valdžia labai dažnai būna nepatenkinta savo kaimynų politika. Poveikio priemonės kaimynams dažniausiai būna tos pačios: įvairūs kaimyninių šalių produkcijos importo į Rusiją apribojimai. Ne visada pavyksta kaimynus atvesti į protą.
„Tai absoliučiai neracionalūs ir, mano manymu, emocijomis grįsti veiksmai, kuriuos lemia pasąmonėje glūdintis skausmas dėl prarastos imperijos, – „Novyje Izvestije“ sakė Rusijos liaudies ūkio akademijos profesorius Ivanas Starikovas. – Kuo greičiau Rusija atsikratys šio komplekso, tuo greičiau mes pradėsime spręsti realias problemas, pavyzdžiui, lėtėjančio ekonomikos augimo, stagnacijos ir recesijos.“
I.Starikovo nuomone, bandyti Ukrainą jėga ir šantažu priversti pasirinkti Muitų sąjungą, o ne ES, – kvaila.
„Užduotis – visiškai beviltiška, – įsitikinęs ekonomistas. – Nė vienas ukrainiečių politikas ir net prorusišku laikomas šalies prezidentas Janukovyčius negali sau to leisti, nes septyni milijonai ukrainiečių dirba Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir kitose ES šalyse. Šie žmonės jau integravosi į ES, o ne į Rusiją, ir ne tik psichologiškai, bet ir ekonomiškai. Jiems laisvas judėjimas po Europą yra daug labiau priimtina vertybė nei Rusijos siūlomos nuolaidos.“
Eksperto nuomone, Rusijos pozicijos silpnos dėl to, kad Muitų sąjungos projektas nepavyko. „Nepaisant visos propagandos, tai labai nestabili konstrukcija, – teigė I.Starikovas. – Atrodė, kad santykiuose su Kazachstanu nėra jokių problemų, tačiau vasaros pabaigoje Kazachstanas atidarė naują prekių judėjimo kanalą, apeidamas Rusiją.“
Užrašas „Pagaminta Rusijoje“ atbaido kitų šalių pirkėjus. Dėl to Rusijoje pagamintoms prekėms sunku rasti užsienio rinkų. Rusijos valdžiai tenka rodyti dantis, kad iš prekybinių santykių turėtų naudos.
Rusija neturi kitos išeities?
Kiti ekspertai pastebi, jog Rusijos kaimynų viltys, kad šiai šaliai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) ekonominiai karai baigsis, buvo nepagrįstos. Atvirkščiai: Rusija, tapusi PPO nare, tokius karus ėmė dar labiau provokuoti.
„Pasaulio prekybos organizacija veikia jau gana seniai, susiformavo jos taisyklės, pagal kurias funkcionuoja ši sistema, išryškėjo lyderiai, – „Novyje Izvestije“ sakė Rusijos jaunųjų pramonininkų asociacijos Teisės komiteto pirmininkas Sergejus Varlamovas. – Naujos narės – Rusijos – atsiradimą senesnės narės vertina kaip galimybę gauti naudos iš Rusijos ekonomikos, tačiau nenorėdamos duoti naudos Rusijai. Dėl to Rusija priversta ginti savo teises ir interesus, pradėdama ekonominius karus. Jei tų karų nebūtų, Rusijai tektų patirti visus sunkumus, kuriuos patiria kiekvienas susiformavusio kolektyvo naujokas.“
Ekspertas pabrėžė, kad Rusijai ekonominiai karai yra savotiškas būdas paskatinti vartotojus pirkti vietinę produkciją, nes rusiški gaminiai kokybe kol kas retai gali konkuruoti su importiniais.
„Mūsų prekės užsienio rinkose neturi jokių galimybių būti konkurencingos. Užrašas „Pagaminta Rusijoje“ atbaido kitų šalių pirkėjus, nes jie akimirksniu prisimena per daug metų suformuotą prastą Rusijos įvaizdį, – sako S.Varlamovas. – Dėl to Rusijoje pagamintoms prekėms sunku rasti užsienio rinkų. Rusijos valdžiai tenka rodyti dantis, kad iš prekybinių santykių turėtų naudos.“
