„Specialistams nekyla abejonių dėl NATO specialiųjų tarnybų dalyvavimo juose – ypač po to, kai dronų provokacijos susietos su vadinamuoju Rusijos šešėliniu laivynu, – kalbėjo A.Bortnikovas Nepriklausomy valstybių sandraugos (NVS) Saugumo agentūrų ir specialiųjų tarnybų vadovų tarybos posėdyje.
Pasak jo, pirminė „varomoji jėga“ kampanijai prieš Rusijos naftą gabenančius tanklaivius buvo Didžioji Britanija, kuri siekia „organizuoti Kaliningrado ir mūsų laivų Baltijos jūroje jūrų blokadą“.
Pasak FSB vadovo, Londonas neva vadovauja karo partijai, kuri „kursto isteriją dėl įsivaizduojamos „grėsmės iš Rytų" ir tam naudoja „provokacijas ir dezinformaciją“.
„Jei atmestume mintį apie tikruosius anglosaksų ketinimus sukelti Trečiąjį pasaulinį karą su branduoline jėga, lieka vienas logiškas jų agresyvių veiksmų paaiškinimas – sukurti strateginį netikrumą ir įbauginti Europos Sąjungos šalis“, – kalbėjo A.Bortnikovas.
Dėl to, pasak jo, esą Europos šalių kapitalas pradės plaukti į Didžiosios Britanijos akcijų rinką, o dalis iš 800 mlrd. eurų, kuriuos ES ketina išleisti ginklavimuisi, atiteks Jungtinės Karalystės karinės pramonės korporacijoms.
Rugsėjį neatpažinti dronai pažeidė ne vienos NATO šalies oro erdvę. Rugsėjo 10 d. Lenkija pranešė apie didžiulį skaičių bepiločių orlaivių ir pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios pakėlė NATO naikintuvus jiems numušti.
Rugsėjo 22 ir 25 d. Danija pranešė apie dronus virš savo teritorijos. Rugsėjo 22 d. bepiločiai orlaiviai taip pat pastebėti Norvegijoje. Dėl to buvo sustabdytas Kopenhagos ir Oslo oro uostų darbas. Vėliau dronai užfiksuoti Lietuvoje, taip pat Vokietijoje virš NATO bazės, kurioje buvo dislokuoti branduoliniai ankstyvojo perspėjimo lėktuvai, ir Miuncheno oro uosto.
Europos šalys teigė, kad prie šių incidentų prisidėjo Rusija. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva naudoja šešėlinį laivyną dronams paleisti.
Vėliau Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas pareiškė, kad šalies specialiosios tarnybos turi šios informacijos patvirtinimą. Taip pat, pasak jo, panašią informaciją turi Vokietijos, Danijos ir Norvegijos žvalgybos tarnybos.
-
NATO prakalbo, kaip reaguos Rusija, kai Ukraina gaus „Tomahawk“ raketas
-
Niūri prognozė Kyjivui: šaltinis NATO įvertino, kad karas su Rusija dar tik pasiekė vidurį
-
Sikorskis išrėžė tiesiai šviesiai: Rusija gali smogti giliai Europoje
-
Pete'as Hegsethas išsakė lūkestį NATO
-
Rusijos grėsmės akivaizdoje NATO ir ES ieško būdų gynybai nuo dronų stiprinti
-
Helsinkis perspėjo: Rusija ruošiasi antrajam agresijos etapui
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio pradžioje sakė, kad Rusija neturi bepiločių orlaivių atakų taikinių Europoje. Jis taip pat teigė, kad bepiločiai orlaiviai yra „vienas iš būdų pakurstyti situaciją“ Europos Sąjungoje, „siekiant įvykdyti Vašingtono komiteto nurodymus ir padidinti išlaidas gynybai“.
