Turkijos aukščiausias administracinis teismas dabar sprendžia, ar vienu iš Stambulo simbolių tapęs Švč. Išminties soboras ir buvusi katedra gali būti paverstas mečete. Toks žingsnis pakurstytų įtampą su Vakarais ir krikščionių bendruomene.
Turkijos Valstybės Tarybos (Danistay) nutarties dėl pastato statuso laukiama artimiausiomis dienomis. Šiuo metu šis VI amžiaus statinys turi muziejaus statusą.
Patriarchas Kirilas savo pareiškime sakė, kad yra „giliai susirūpinęs“ dėl šių Turkijos žingsnių, ir pavadino Stambulo Švč. Išminties (Sofijos) soborą „vienu didingiausių krikščioniškos kultūros paminklų“.
„Grėsmė Hagia Sophia yra grėsmė visai krikščioniškai civilizacijai, taigi, ir mūsų dvasingumui bei istorijai“, – tvirtino Ortodoksų bažnyčios vadovas.
„Iki šiol kiekvienam Rusijos ortodoksui Hagia Sophia yra didinga krikščionių šventovė“, – sakė patriarchas Kirilas, ragindamas Turkijos vyriausybę būti apdairią.
Jis tvirtino, kad dabartinio neutralaus šio istorinio pastato statuso pakeitimas Rusijos žmonėms sukeltų „didelį skausmą“.
Švč. Išminties soboras buvo pastatytas kaip Bizantijos imperijos krikščionių bažnyčia, bet buvo paverstas mečete, kai Stambulą – tuometį Konstantinopolį – 1453 metais užkariavo Osmanų imperija.
Pertvarkyti soborą į muziejų buvo viena iš svarbių sekuliaraus pobūdžio reformų, įvykdytų šiuolaikinėje Turkijos Respublikoje, susikūrusioje po Pirmojo pasaulinio karo vadovaujant Mustafai Kemaliui Ataturkui.
Vis dėlto raginimai atkurti mečetės statusą kurstė krikščionių pyktį, taip pat įtampą tarp istorinių priešininkių Turkijos ir Graikijos, kurios abi dabar yra NATO sąjungininkės.
