Departamentas yra atsakingas už keletą išpuolių prieš Vakarus, įskaitant planuotą pasikėsinimą į Vokietijos ginklų gamintojo „Rheinmetall“ generalinį direktorių Arminą Pappergerį ir siuntinių padegimus DHL logistikos centruose, skelbia laikraštis.
Įsikūrė GRU būstinėje
Departamentas įsikūręs GRU būstinėje. Jis perėmė kai kurias FSB funkcijas ir absorbavo karinį padalinį 29155 – GRU padalinį, kuris, kaip manoma, yra atsakingas už Sergejaus Skripalio apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje 2018 m.
Pasak WSJ Vakarų žvalgybos šaltinių, departamentas vykdo mažiausiai tris pagrindines misijas: rengia žmogžudystes ir sabotažą užsienyje, infiltruojasi į Vakarų bendroves bei universitetus ir verbuoja užsienio agentus. Departamentas verbuoja agentus iš Ukrainos, besivystančių šalių ir Rusijai draugiškomis laikomų valstybių (pvz., Serbijos). Departamentas taip pat valdo elitinį specialiųjų operacijų centrą, vadinamą „Senež“ (karinis padalinys 92154).
Dėmesio centre – Vokietija kaip silpnoji NATO grandis
Departamentas ypatingą dėmesį skiria Vokietijai, teigė laikraštis. Maskva šią šalį laiko silpnąja NATO grandimi dėl jos priklausomybės nuo Rusijos energetikos, didėjančio susirūpinimo dėl branduolinės eskalacijos ir kai kurių politikų bei rinkėjų simpatijų Rusijai.
Departamentui vadovauja generolas Andrejus Averjanovas. Anksčiau jis vadovavo GRU kariniam padaliniui 29155 ir, kaip rašė „The Insider“, iki 2023 m. tapo GRU vadovo pavaduotoju, prižiūrinčiu karines ir hibridines operacijas Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Pavaduotojas koordinavo Skripalių apnuodijimą
Naujojo departamento vadovo pavaduotojas yra generolas leitenantas Ivanas Kasjanenka, kuris, Vakarų žvalgybos tarnybų duomenimis, koordinavo Skripalių apnuodijimo operaciją. Jis, pasak WSJ, yra atsakingas už slaptas operacijas Europoje ir yra atsakingas už tai, kad po Jevgenijaus Prigožino žūties vėl perimtų karinės grupuotės „Wagner“ Afrikos struktūrų kontrolę.
Departamento operacijų pikas buvo pasiektas 2024 m. vasarą ir pastaruoju metu sumažėjo, laikraščiui sakė šaltiniai tarp pareigūnų JAV ir Europoje. Operacijų mažinimas gali būti susijęs su Rusijos mėginimu susikurti erdvės deryboms su naująja JAV administracija, teigė du WSJ pašnekovai tarp Europos žvalgybos vadovų.
Dienraščio pašnekovai teigė, kad departamentas veikia pagal bendrus Vladimiro Putino įsakymus, tačiau jo vadovai gali neprašyti pritarimo konkrečioms operacijoms. Po to, kai 2024 m. Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje užsidegė siuntiniai lėktuve ir DHL sandėlyje, tuometinis JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas paskambino V.Putino padėjėjui Jurijui Ušakovui, o tuometinis CŽA direktorius Williamas Burnsas paskambino SVR direktoriui Sergejui Naryškinui ir Saugumo tarybos sekretoriui Sergejui Šoigu, laikraščiui sakė trys šaltiniai. Pasak jų, S.Šoigu ir J.Ušakovas neigė žinoję apie incidentus su siuntiniais.
