Pasak S.Lavrovo, pirmoji šią idėją Maskvai pasiūlė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, susitikusi su prezidentu Vladimiru Putinu liepos 1 dieną Berlyne.
„Mes pamanėme, jog buvo pajuokauta, ir atsakėme juokaudami – o gal geriau jūs, vokiečiai, priimkite poną Assadą“, – sakė Rusijos ministras spaudos konferencijoje, pasibaigus deryboms su kolega iš Vokietijos Guido Westerwelle.
„Buvau kiek nustebintas, kai neseniai per susitikimus su kolegomis iš užsienio svarstėme Sirijos temą, išgirdęs iš jų, jog jie įsitikinę, kad mes jį (A.al-Basharą) pasiimsime ir tuo išspręsime visas Sirijos liaudies problemas. Tai buvo nesąžiningas mėginimas suklaidinti rimtus žmones, dirbančius užsienio politikos srityje, arba tiesiog nesupratimas, kas vyksta, kokia Rusijos pozicija“, – sakė S.Lavrovas
Jis pabrėžė, kad „spręsti Sirijos likimą, taip pat jo vadovų likimą gali tik Sirijos liaudis“, tai aiškiai parašyta susitikimo Ženevoje birželio 30 dienos komunikate.
„Tačiau jokių mūsų kai kurių partnerių mėginimų per derybas įtraukti į šį komunikatą kai kurias išankstines sąlygas, kai kuriuos apribojimus, tarp jų nacionalinio dialogo dalyvių sudėtį, mes nepraleidome“, – sakė S.Lavrovas.
Jis priminė, kad pagal dokumentą, pereigos tvarką turi nustatyti vyriausybė ir opozicija tarpusavio susitarimu.
S.Lavrovas taip pat patvirtino, kad Maskva nepritars idėjai surengti JT prievartos operaciją taikai Sirijoje pasiekti.
„Tai būtų tiesiog intervencija. Mes negalėsime tam pritarti, ir tuo reikia remtis“, – sakė jis.
Rusijos URM atstovas atsakė ir į klausimą apie taikdarišką operaciją Sirijoje.
„Tam yra atitinkama praktika. Panašios operacijos rengiamos sutikus (taikdarius) priimančios šalies vyriausybei ir kitoms konflikto šalims“, – pažymėjo S.Lavrovas.
Jo kolega Vokietijos ministras pabrėžė Rusijos dalyvavimo krizės Sirijoje sprendimo procese svarbą.
„Labai svarbu, kad Rusija būtų su mumis “valtyje„, be Rusijos mums tai nepavyks“, – sakė G.Westerwelle.
