B.al Assadas nurodė, kad „Sirijos vyriausybė yra pasiryžusi tęsti bendradarbiavimą su Rusijos partneriais“, siekdama įgyvendinti pasirašytus susitarimus ir paskatinti „Rusijos investicijų sėkmę Sirijoje“, sakoma prezidentūros pareiškime.
Susitikimo dalyviai aptarė galimus naujus susitarimus, kuriais yra „suinteresuotos abi šalys, kad sumažintų (Vakarų) sankcijų politikos poveikį“ vyriausybės kontroliuojamiems Sirijos rajonams, priduriama jame.
S.Lavrovas prisijungė prie vicepremjero Jurijaus Borisovo vadovaujamos Rusijos pareigūnų delegacijos, kuri atvyko į Sirijos sostinę sekmadienį vakare, pranešė naujienų agentūra SANA.
Pastaraisiais metais abi šalys pasirašė keletą sutarčių dėl bendradarbiavimo energetikos, statybų ir žemės ūkio srityse.
Pagal vieną iš jų Rusijos bendrovė „Strojtransgaz“ 49 metams perima didžiausią Sirijos Tartuso uostą.
2018-aisiais tai pačiai bendrovei Sirija leido 50 metų naudotis fosfatų kasyklomis centriniame Palmyros regione.
Vėliau Rusijos užsienio reikalų ministras su savo Sirijos kolega Walidu Muallemu dalyvavo spaudos konferencijoje. Po jos ministras turėjo išskristi į Kiprą.
Šių metų sausį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat pirmą kartą apsilankė devynerius metus karo draskomos šalies sostinėje Damaske.
Rusijos lyderis Sirijoje lankėsi ir 2017 metų gruodį, bet tuomet nevyko į sostinę, o tik trumpam sustojo Hmeimimo oro pajėgų bazėje.
Nuo 2011 metų, kai antivyriausybiniai protestai ir jų malšinimas davė pradžią konfliktui Sirijoje, Rusija yra viena pagrindinių Damasko režimo sąjungininkių.
Maskvos karinė intervencija 2015 metais padėjo pakeisti karo įvykių tėkmę, ir Rusijos oro pajėgų padedamoms Sirijos režimo pajėgoms pavyko atsikovoti didelę dalį džihadistų ir sukilėlių užimtų teritorijų.
Tartuse Rusija jau turi karinio laivyno bazę.
Pastaraisiais metais stringant Jungtinių Tautų vadovaujamoms taikos deryboms, Maskva ir sukilėlius palaikanti Turkija tapo įtakingomis veikėjomis alternatyviose derybose.
Užsitęsęs Sirijos konfliktas nusinešė daugiau nei 380 tūkst. gyvybių ir privertė palikti savo namus daugiau nei pusę visų šalies gyventojų.
