Be kita ko, Vakarai tikisi „susilpninti Minsko ir Maskvos ryšį sąjunginėje valstybėje ir apsunkinti Rusijai galimybę pasiekti karinės operacijos tikslus“ Ukrainoje, pabrėžė žvalgybos agentūra, kurią cituoja „The Moscow Times“.
Tokie Rusijos žvalgybos gąsdinimai skamba Baltiesiems rūmams imant vis aktyviau bendradarbiauti su Baltarusijos valdžios institucijomis, švelninant sankcijas mainais į politinių kalinių paleidimą – taip JAV siekia, kad Minskas būtų išvestas iš Maskvos orbitos.
Rusija aiškina, kodėl Baltarusijoje nebebūtų masinių protestų
SVR tikina, kad baltarusiai esą nebeišeis į masinius protestus, kurie apėmė šalį po 2020 m. prezidento rinkimų, kai Aliaksandras Lukašenka pralaimėjo tuo metu kalėjime uždaryto vieno iš savo varžovų žmonai Sviatlanai Cichanouskajai.
„Baltarusijos visuomenė, įveikusi 2020 m. vidaus politinę krizę, kuriai tarpininkavo priešiškos išorės jėgos, gavo gerą „skiepą“ nuo bandymų sukrėsti padėtį šalyje“, – pabrėžė SVR.
Iš viso Baltarusijoje 2020 m. mitingų dalyviams iškelta daugiau kaip 4,7 tūkst. baudžiamųjų bylų, o Jungtinės Tautos pranešė apie šimtus sulaikytųjų kankinimo atvejų.
Kokius procentus „pripaišė“
2025 m. sausį autoritaras A.Lukašenka buvo „perrinktas“ septintajai kadencijai, Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, neva surinkęs 86,82 proc. balsų. Taip jis pasiekė savo 30 metų valdymo rekordą. Prieš tai maksimalus jo „rezultatas“ buvo 83,4 proc.
2015 m. Vakarų šalys nepripažino rinkimų, vadindamos juos fikcija. Tuo pat metu, siekdama išvengti piliečių neramumų, šalis apribojo prieigą prie interneto. Pats A.Lukašenka po 2020 m. įvykių sakė, kad tokios politikos laikėsi, kad „žmonės neatvertų burnos“.
