Pasak Arturo Čilingarovo, kuris yra Rusijos tarptautinio bendradarbiavimo Arktyje ir Antarktyje atstovas, ši ekspedicija esanti itin svarbi, joje dalyvauja geriausi rusų specialistai, bus panaudotos naujausios technologijos, tarp jų ir moderniausi dugno echolotavimo metodai.
„Tai valstybei svarbi užduotis. Tai politinė ir geopolitinė užduotis“, – kalbėjo jis laivo įgulai ir ekspedicijos dalyviams. – Tai, ką jūs darote, svarbu Rusijai, jos ateičiai.
Federalinės žemės gelmių išteklių panaudojimo agentūros vadovas Anatolijus Ledovskichas pabrėžė pagrindinę šios ekspedicijos užduotį: „Siekiant įtvirtinti juridiniu lygmeniu išorinę Rusijos kontinentinio šelfo ribą, reikalingi moksliniai įrodymai”.
Pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, pajūrio valstybės turi suverenią teisę žvalgyti ir eksploatuoti gamtos išteklius savo kontinentiniame šelfe, kuris yra jų teritorijų tęsinys.
Rusija jau yra pateikusi Jungtinėms Tautoms prašymą dėl šelfo Arktyje, tačiau šis prašymas buvo atmestas, remiantis nepakankama informacija.
Jeigu Rusijai pavyktų įrodyti, kad povandeniniai Lomonosovo ir Mendelejevo, gūbriai, kurie tęsiasi Grenlandijos link, yra geologinė kontinentinio šelfo tąsa, Rusija įgytų teisę į papildomą 1,2 mln. kvadratinių kilometrų akvatoriją, kurios dugne slypi milžiniški naftos ir dujų ištekliai – trikampyje tarp Čiukotkos (Čiukčių pusiasalio), Murmansko ir Šiaurės ašigalio.
„Mes vertiname, ir aš asmeniškai, kaip ekspertas, vertinu, jog naftos ir dujų ištekliai ten sudaro ne mažiau kaip 120-130 mlrd. tonų sąlyginio kuro. Tai nafta ir dujos. Vadinasi, tai 20-30 metų gavybos rezervas, būsimos gavybos“, – sakė ekspedicijos vadovas Ivanas Glumovas.
