Protestuotojai laikė plakatus ir skandavo prieš Lenkiją nukreiptus šūkius, kol Lenkijos ambasadorius Rusijoje Krzysztofas Krajewskis vadovavo renginiui Smolenske, Rusijoje, kur 2010-ųjų balandžio 10-ąją sudužo lėktuvas, teigė jis radijui RMF FM.
„Jie viską kvestionavo, įskaitant karą Ukrainoje. Išgirdau man jau pažįstamus šūkius, kad Lenkija yra terorizmo rėmėja, kad klastojame istoriją“, – transliuotojui sakė K.Krajevskis.
Lenkijoje taip pat vyko minėjimai, skirti prisiminti tai, kas laikoma didžiausia tragedija šalies istorijoje po Antrojo pasaulinio karo, sukėlusia didesnį nepasitikėjimą Rusija ir gilų susiskaldymą Lenkijoje.
Iš karto po avarijos Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsniai suteikė vilčių, kad Rusija ir Lenkija užmegs geresnius ryšius. Tačiau vėliau, kai Rusija atsisakė perduoti Lenkijai lėktuvo nuolaužas, didėjo nepasitikėjimas, augant baimėms dėl Rusijos agresijos regione.
Tarp Varšuvoje vykusių atminimo renginių buvo ir Jaroslawas Kaczynskis, žuvusio prezidento dvynys, pagrindinės šalies opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis, kuris ir toliau vaidina svarbų vaidmenį Lenkijos politiniame gyvenime.
Lėktuvo katastrofa įvyko, kai prezidento delegacija skrido į Smolenską Rusijoje pagerbti maždaug 22 tūkst. lenkų karininkų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais žuvo Sovietų Sąjungos NKVD vykdytose Katynės žudynėse.
Kartu su L.Kaczynskiu ir pirmąja ponia keliavo kariuomenės vadai, nacionalinio banko prezidentas, aukšto rango dvasininkai, taip pat įstatymų leidėjai ir kiti aukščiausio rango pareigūnai. Visi 96 lėktuve buvę asmenys žuvo.
Sąmokslo teorija
Netrukus po katastrofos Lenkijoje atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad avarija įvyko dėl piloto klaidos ir didelio rūko. Tačiau J.Kaczynskis jau seniai kėlė prielaidą, kad jo politinis varžovas ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir V.Putinas susitarė pašalinti jo brolį iš viešojo gyvenimo.
Daugelį metų, kol jo partija buvo valdžioje, atlikti tyrimai nepateikė šio teiginio įrodymų. Daugelis lenkų kaltina J.Kaczynskį pavojingos sąmokslo teorijos kurstymu.
Jis pakartojo savo neįrodytą įtarimą ketvirtadienį duotame interviu bulvariniam laikraščiui „Super Express“. Jis teigė, kad jo brolis turėjo politinį planą ir jis tebėra įsitikinęs, kad buvo „pasikėsinimas nužudyti, kurį organizavo tie, kuriems šis planas buvo nenaudingas“.
D.Tuskas pareiškė, kad atėjo laikas susitaikyti.
„Smolensko katastrofos ir jos aukų atminimas nebeturėtų mūsų skaldyti, – sakė D. Tuskas socialiniame tinkle „X“. – Bendruomenės ir tarpusavio pagarbos atkūrimas yra įmanomas ir būtinas, net jei tai vis dar labai sunku.“
