„Rzeczpospolita“ kelia versiją: Lenkijoje stogą namui galėjo nuplėšti ne Rusijos dronas, o kai kas kita

Pažymima, kad prokuratūra kol kas nepatikslino, kas konkrečiai sunaikino pastatą Vyrykių kaime, Liublino vaivadijoje, vadindama tai „neatpažintu objektu“. Gynybos ministerija taip pat nepateikė detalių.

Pasak „Rzeczpospolita“ šaltinių, namo stogą Lenkijos kaime tikriausiai apgadino ne numuštas „Shahed“ dronas, o iš naikintuvo F-16 paleista raketa „oras-oras“.

Ji yra maždaug 3 metrų ilgio ir sveria daugiau kaip 150 kg.

Jaroslaw Wolski/ „X“/Rusijos dronas Lenkijoje

Šaltinio teigimu, pasekmės galėjo būti daug rimtesnės, tačiau sprogimas neįvyko, nes nesuveikė kovinė galvutė.

Pasak žurnalistų, tyrėjai jau išsiaiškino incidento detales, tačiau kol kas jų viešai neatskleidė. Vyrykių kaimo meras sakė, kad sugriauto stogo remontas kainuos apie 50 tūkst. zlotų (11 tūkst. eurų). Nukentėjusiems jo savininkams buvo pasiūlytas laikinas būstas.

Tai vienintelis užfiksuotas atvejis po rugsėjo 10 d. įvykdyto apšaudymo, kai buvo užfiksuoti incidento metu padaryti nuostoliai.

Anksčiau naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Lenkijos kaime Vyrykių pensininkas Tomaszas Wesolowskis žiūrėjo žinias apie į Lenkijos oro erdvę įskridusius Rusijos dronus, kai vienas iš jų rėžėsi į jo namą.

„Įsijungiau televizorių ir visos žinios buvo apie šį masinį dronų skrydį. Po kurio laiko išgirdau virš galvos praskrendantį orlaivį... ir staiga kažkas sprogo“, – pasakojo vyras.

Po sprogimo T.Wesolovskis išbėgo į lauką ir pamatė, kad visas jo namo stogas sugriautas.

„Łódź zwana pożądaniem - przewodnik nie tylko po Łodzi“ feisbuko nuotr./Vienas iš Lenkijoje nukritusių dronų, Mniškove, šalia Sulejovo

Rugsėjo 10 d. naktį Lenkijos oro erdvę kirto apie dvi dešimtys Rusijos bepiločių orlaivių, dauguma jų buvo iš Baltarusijos. Keturi iš dronų buvo numušti.

Rugsėjo 12 d. Lenkijos valdžios institucijos patikslino, kad į šalį įskrido 21 dronas. Pasak žiniasklaidos pranešimų, Rusijos bepiločiai orlaiviai tikriausiai skrido pulti logistikos centro Žešuve.

Po to Varšuva sušaukė neeilinį vyriausybės posėdį ir sustiprino saugumo priemones. Reaguodama į išpuolį, NATO aktyvavo sutarties 4-ąjį straipsnį, kuriame numatytos valstybių narių konsultacijos iškilus grėsmei vienai iš šalių.

Lenkijos ir Europos valdžios institucijos apkaltino Rusiją sąmoningu koordinuotu išpuoliu ir atmetė teiginius apie Ukrainos dalyvavimą.