N.Sarkozy, kaip dabartiniam Europos Sąjungos (ES) vadovui, Airijoje siekiant atgaivinti Lisabonos sutartį, septyni jo dešiniosios, konservatyvios Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP) nariai balsavo prieš šią konstitucinę reformą, o vienas narys susilaikė.
Nors N.Sarkozy sakė, kad dėl tokių balsavimo rezultatų Prancūzija tapo demokratiškesnė, Versalio rūmuose, kur anksčiau gyveno Prancūzijos karaliai, susirinkę oponentai nuogąstavo, kad šalies laukia vienvaldystė.
UMP nariams, kurių kai kurie savaitgalį skundėsi dėl rimbo taktikos, lengviau atsikvėpus, N.Sarkozy nutraukė savo spaudos konferenciją Dubline ir pažadėjo spartinti savo reformų planus.
„Nėra taip, kad viena stovykla laimi prieš kitą ... Laimėjo Prancūzijos demokratija“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad "judėjimo, permainų ir modernumo“ jėgos įveikė "nejudamumą, nelankstumą ir sektantiškumą".
„Esu absoliučiai patenkintas ir jaučiuosi padrąsintas tęsti šias būtinas reformas, kurias pradėjo (premjero) Francois Fillono (Fransua Fijono) vyriausybė“, – sakė N.Sarkozy.
„Noriu padėkoti kairiųjų radikalams ir kairiųjų asmenybėms, kurie parėmė šią reformą. Daugelis žmonių to ilgai laukė“, – pridūrė jis.
Iš 906 įstatymų leidėjų balsavo 905, o be susilaikiusiųjų ir sugadintų balsalapių buvo įskaičiuoti 539 balsai už šį projektą ir 357 balsai prieš jį.
Pagal konstitucijoje numatytas taisykles, N.Sarkozy pergalei reikėjo trijų penktadalių – 538 – balsų. Tai tapo įmanoma dėl socialisto Jacko Lango, buvusio ministro, kuris posėdžiavo komitete, padėjusiame pamatus šiam įstatymo projektui, ir Nacionalinio Susirinkimo pirmininko Bernard'o Accoyero, kuris balsuodamas sulaužė tradiciją.
Socialistai prieš balsavimą perspėjo, kad šios reformos prilygsta N.Sarkozy karūnavimui karaliumi. „Mes vylėmės pažangos dėl demokratijos, o jūs siūlote mums vienvaldystės įtvirtinimą“, – įstatymų leidėjams sakė senatorius Bernard'as Frimatas.
Įstatymo projekte prezidentams numatomas dviejų kadencijų limitas, parlamentui suteikiama veto teisė dėl kai kurių prezidento paskyrimų, panaikinama vyriausybės kontrolė parlamento komitetų sistemos atžvilgiu ir leidžiama parlamentui pačiam nustatyti savo darbotvarkę.
Tačiau dominuojantis visuomenėje vykusių debatų klausimas yra leidimas prezidentui kartą per metus kreiptis į parlamentą su amerikietiško stiliaus metiniu pranešimu. To Prancūzijos prezidentai negalėjo daryti nuo 1875 metų, kad būtų užtikrintas vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių atskyrimas.
N.Sarkozy įrodinėjo, kad jo inicijuota 1958 metais valdant Charles'iui de Gaulle'iui priimtos konstitucijos reforma nulems didesnį valstybės vadovo atskaitingumą įstatymų leidėjams ir visuomenei.
Tačiau socialistų lyderis Francois Hollande'as nacionalinei televizijai sakė, kad N.Sarkozy yra nevykėlis.
„(J.Langas) vienintelis savo politinėje šeimoje balsavo už šią reformą, – sakė F.Hollande'as, kuris vėliau šiais metais turi atsistatydinti iš savo judėjimo lyderio posto. – Jis bus laikomas atsakingu“.
N.Sarkozy į Paryžių grįžo pirmadienį vakare.
