Saugumo Taryba sprendimą priėmė vieningai, ragindama gerbti žiniasklaidos nepriklausomybę ir nedelsiant paleisti įkaitais laikomus žurnalistus.
Rezoliucijos bendraautorėmis tapo 48 valstybės.
„(Saugumo Taryba) patvirtina, kad laisvos nepriklausomos ir nešališkos žiniasklaidos darbas yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų“, – teigiama dokumente.
Saugumo Taryba patvirtina, kad laisvos nepriklausomos ir nešališkos žiniasklaidos darbas yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų, – teigiama dokumente.
Pernai pasaulyje žuvo daugiau 60 žurnalistų, šiemet – kelios dešimtys.
Daugiausia žurnalistų pastaruoju metu žuvo Sirijoje, kurios dalyje įsitvirtino radikali „Islamo valstybės“ grupuotė. Organizacija „Reporteriai be sienų“ teigia, kad Sirijoje šiuo metu nelaisvėje laikomi 25 žurnalistai, penki iš jų – užsieniečiai.
Saugumo Taryba atkreipė dėmesį, kad dažniausiai žurnalistų žudikai išvengia atsakomybės.
Tai pirmoji tokia rezoliucija dėl žurnalistų saugumo per devynerius metus. Joje pirmą kartą pripažįstamas žurnalistų vaidmuo apsaugant civilinius ir užkertant kelią ginkluotiems konfliktams, žiniasklaidai veikiant kaip „išankstinio perspėjimo mechanizmui“.
Susitikimui Niujorke pirmininkavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad žiniasklaidai didelę grėsmę kelia radikalaus ekstremizmo ir terorizmo plitimas Sirijoje ir Irake bei Rusijos veiksmai Ukrainoje.
„Sirija išlieka mirtiniausia vieta žurnalistams. Mažiausiai 80 žurnalistų buvo nužudyti Sirijoje nuo konflikto pradžios 2011 metais. Antra ir trečia vietos pagal žurnalistų mirtis yra Irakas ir Ukraina – dėl besitęsiančio Rusijos finansuojamo ir Rusijos remiamo karo prieš jos suverenitetą“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Neminėdamas konkrečių šalių, ministras taip pat pabrėžė „tyčinės dezinformacijos ir propagandos“ keliamą pavojų.
„Šiandien karai kovojami ne tik ginklais, bet ir per tyčinę dezinformaciją, propagandą ir žiniasklaidos suvaržymus. Karas tampa vis labiau asimetriškas, o tikslinė propaganda tampa tik dar vienu karo ginklu, todėl reikia daugiau visapusiškų priemonių užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomybę“, – sakė ministras.
Savo ruožtu Rusijos atstovas debatuose sakė, kad nepakankamai tarptautinio dėmesio sulaukia Ukrainos tarnybų vykdomas Rusijos žurnalistų persekiojimas. „Rusijos žurnalistus periodiškai sulaiko Ukrainos specialiosios tarnybos, kai kurie Rusijos ir užsienio žurnalistai sumokėjo savo gyvybe“, – teigė Rusijos atstovas.
Daugelis Vakarų Europos šalių diplomatų susitikime paminėjo sausio mėnesį įvykdytas žudynes „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje. Radikalūs islamistai išpuolį surengė keršydami už pranašo Mahometo karikatūras.
Debatuose Niujorke kalbėjusi Prancūzijos žurnalistė Mariane Pearl, 2002 metais Pakistane nužudyto „Wall Street Journal“ žurnalisto Danielio Pearlo našlė, savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių persekioja žurnalistus nacionalinio saugumo pretekstu.
Lietuva rezoliuciją pateikė, nes gegužės mėnesį pirmininkauja JT Saugumo Tarybai. Pagal tarptautinę teisę, ši institucija vienintelė gali sankcionuoti karinės jėgos panaudojimą.
Netrukus po to, kai rezoliucija buvo priimta socialiniame tinkle „Twitter“ Lietuva sulaukė pasveikinimo.
Congratulations! @LithuaniaUNNY
— Dunja Mijatovic (@OSCE_RFoM) May 27, 2015
