Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir veiks iki 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku.
Pirmieji balsavimo, kuriuose gali dalyvauti 6,7 mln. rinkėjų, rezultatai turėtų būti pradėti skelbti apie 22 val. vietos laiku.
Dėl šalies vadovo posto susigrums proeuropietiškas centro kairiųjų prezidentas Borisas Tadičius su konservatyviu populistu Tomislavu Nikoličiu, kurie, kaip rodo naujausios apklausos, turi maždaug vienodą paramą – atitinkamai 36,1 proc. ir 35,7 procento.
54 metų B.Tadičius, kuris kažkada politiškai ir ekonomiškai izoliuotą Serbiją atvedė prie ES slenksčio, didžiausią dėmesį skiria integracijai į Bendriją ir ekonomikos plėtrai remiant žemės ūkį.
„Šie rinkimai Serbijai yra lemiami, nes šalis tą dieną pasikeis, o klausimas yra toks: į gera ar į bloga?“ – perspėjo jis.
Jeigu bus perrinktas, B.Tadičius žada iki šių metų pabaigos pradėti Serbijos, kuriai kovą buvo suteiktas kandidatės į ES statusas, derybas dėl stojimo. Įstoti į bloką Serbija tikisi po penkerių metų.
60 metų T.Nikoličius taip pat žada išlaikyti proeuropietišką kursą, bet akcentuoja labiau populistinius klausimus, tokius kaip mokesčių didinimas turtingiesiems, kad būtų galima padidinti pensijas ir socialines išmokas.
Jis taip pat planuoja didinti investicijas į žemės ūkį ir pramonę.
„Išnagrinėsime visus (buvusių valstybinių kompanijų) privatizacijos procesus ... ir grąžinsime žmonėms tai, kas yra jų“, – sakė T.Nikoličius.
Iš viso į balsalapius yra įrašyta 12 kandidatų į prezidentus. Antrasis rinkimų ratas turėtų įvykti gegužės 20 dieną. Analitikai ir apklausų rengėjai prognozuoja, kad antrąjį ratą laimės B.Tadičius, kaip jau yra buvę du kartus.
Per parlamento rinkimus, kaip rodo naujausios apklausos, T.Nikoličiaus Serbijos pažangos partija (SNS) turėtų gauti 33,5 proc. balsų, o B.Tadičiaus Demokratų partijos (DS) koalicija – 28,3 proc. balsų.
Kadangi nė viena partija tikriausiai negalės savarankiškai formuoti vyriausybės, analitikai prognozuoja, kad viskas priklausys nuo socialistų, kuriems vadovauja kadenciją baigiantis vidaus reikalų ministras Ivica Dačičius.
Abi stovyklos žada kovoti su nedarbu, kuris šiuo metu siekia 24 proc., – pritraukiant užsienio investuotojus ir nuvedant Serbiją į Europos Sąjungą (ES).
„Tai pirmi rinkimai nuo 1990 metų, per kuriuos ekonomika tapo svarbiu klausimu“, – sakė sociologas Srečko Michailovičius.
Didėjanti ekonominė krizė reiškia, kad „vietoje didelių politinių klausimų rinkėjams dabar rūpi ... normalios ateities užtikrinimas sau ir savo vaikams“, sakė jis.
Serbijos ekonomikos padėtis atrodo prastai – 2011 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 1,6 proc., o šiemet tikriausiai išvis neaugs. Be to, ekonomistai prognozuoja, kad nedarbas toliau didės.
Serbų rinkėjams šie rinkimai žymi aiškų pasikeitimą – konfliktų ir tarptautinių sankcijų eros pabaigą.
Balandį atlikta apklausa parodė, kad 80 proc. serbų yra „nelaimingi ir pikti“ dėl dabartinės situacijos šalyje, o 60 proc. sakė, kad juos slegia susirūpinimas dėl ateities.
„Anksčiau kiekvieną rytą atsibusdavau bijodamas naujo konflikto ar karo. Dabar nubundu galvodamas, kaip uždirbsiu pinigų galui su galu sudurti“, – AFP sakė darbo neturintis 35 metų inžinierius Bojanas Ročičius.
Kosovas – buvusi Serbijos provincija, kuri 2008 metais vienašališkai paskelbė nepriklausomybę ir kuri buvo svarbus klausimas per ankstesnius rinkimus, – per šią rinkimų kampaniją beveik neminimas.
