Kaip rašo portalas theguardian.com, 18-metė Jyoti Kumari ir dvejais metais jaunesnė jos sesuo Neha perėmė tėvo saloną Indijos Utar Pradešo valstijos kaime šiam susirgus 2014-aisiais. Iš pradžių kirpykla buvo uždaryta, tačiau ji buvo šeimos vienintelis pajamų šaltinis, todėl galiausiai paauglės nusprendė stoti kirpyklai vadovauti pačios.
Klientai iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į tai, kad juos kirps, ūsus ir barzdas jiems tvarkys jaunos merginos. „Kai kurie negražiai su mumis elgėsi“, – prisipažino Jyoti leidiniui „the Guardian“. „Todėl mes nusprendėme pasikeisti taip, kad niekas mūsų nepažintų – apsimesti vaikinais“, – tęsė ji.
Mergaitės trumpai nusikirpo plaukus, pasipuošė vyriškomis apyrankėmis ir pasivadino vyriškais vardais – Deepak ir Raju. Keletas 100 gyventojų kaimelio žmonių žinojo tiesą, tačiau kelis metus didžioji dauguma nė nenumanė, kad tai – tos pačios paauglės.
Mergaitės uždirbdavo mažiausiai 400 rupijų per dieną, to pakako tėvo gydymui ir šeimai išlaikyti. „Mes susidūrėme su daugybe sunkumų, kai ėmėmės šio verslo 2014-aisiais“, – pripažino Neha. „Kai kurie kaimo gyventojai mus pasmerkė, tačiau mes nekreipėme dėmesio ir susitelkėme tik į darbą, o ir kito pasirinkimo neturėjome“, – tęsė ji.
Kai kurie kaimo gyventojai mus pasmerkė, tačiau mes nekreipėme dėmesio ir susitelkėme tik į darbą, o ir kito pasirinkimo neturėjome, – tęsė ji.
Merginos turėdavo atidaryti kirpyklą popiet, todėl pirmoje dienos pusėje galėjo lankyti pamokas. Jyoti jau baigė mokslus, Neha dar vis mokosi.
Praėjus ne vieniems metams pamažu jos vis daugiau klientų atskleidė savo tikrąją tapatybę. „Dabar turime pasitikėjimą ir nebebijome“, – sakė Neha. „Dauguma žmonių jau žino, kad esame merginos“, – pridūrė ji. Jyoti jau ėmė atsiauginti plaukus.
Kai žurnalistas iš netoliese esančio miesto paviešino jų istoriją, jos buvo apdovanotos vyriausybės pareigūnų.
„Jos puikus pavyzdys, kaip galima viską įveikti išgyventi“, – teigė pareigūnas Abhishekas Pandey. Anot jo, merginos tapo įkvėpimu visuomenei, jų istorija turi būti papasakota masėms.
Merginų tėvas Dhruvas Narayanas teigė, kad: „Man buvo labai skausminga matyti jas darbe, tačiau labai jomis didžiuojuosi. Jos per krizę išlaikė mūsų šeimą“.
Merginos teigė, kad ir toliau vadovaus kirpyklai Banwari Tola kaime, kuris vietos spaudoje paviešinus jų istoriją pagarsėjo.
Dauguma moterų kaimo vietovėse Indijoje dirba arba fermose, arba namuose – siuvinėja ar siuva drabužius, ruošia ir pakuoja maistą,
Jos dažniausiai dirba atskirtos nuo vyrų. Vadovauti vyrų kirpyklai, ypač konservatyviose kaimiškose vietovėse šiaurinėje ir rytinėje Indijos dalyje, iki šiol negirdėtas dalykas.
Nors šalies ekonomika augo, per du dešimtmečius moterų įsitraukimas į darbo rinką Indijoje mažėjo. Analitikai tai sieja su tuo, kad ištekėjusioms moterims dažnai nebeleidžiama dirbti, užkraunami namų ruošos darbai.
