Sekite 15min Google
Eitynių komisija, nepriklausoma Šiaurės Airijos institucija, reguliuojanti ginčytinas procesijas, buvo leidusi 35 Oranžistų ordino nariams rugsėjo tyloje, be orkestrų ar rėmėjų, žygiuoti daugiausia airių nacionalistų anklavu.
Tačiau tūkstančiai žmonių užblokavo procesiją ir sustabdė pirmąsias eitynes, kurioms šiuo maršrutu buvo suteiktas leidimas per beveik tris dešimtmečius.
Nuo to laiko oranžistai liko netoliese esančioje Dramkri bažnyčioje reikalaudami baigti eitynes, o gyventojai tęsė savo protestą.
„Raginu nutraukti visus protestus, mitingus ir demonstracijas. Nėra jokio pasiteisinimo tolesniam įtampos kurstymui“, – pareiškime teigė ministras Chrisas Bryantas (Krisas Brajantas).
Visuomenės saugumo sumetimais, pasak Ch. Bryanto, aplinkybės, kuriomis buvo leista surengti procesiją, dabar „iš esmės pasikeitė“.
„Dėl to procesija negali vykti taip, kaip buvo nustatyta“, – sakė jis ir pridūrė: „Niekas nenori grįžti į praeitį.“
Paskutinį kartą procesija Portadauno Garvagio keliu, esančiu už 40 kilometrų į pietvakarius nuo Belfasto, žygiavo 1997-aisiais.
Ji buvo uždrausta kitais metais, netrukus po to, kai taikos susitarimas iš esmės užbaigė tris dešimtmečius trukusį konfliktą dėl britų valdymo Šiaurės Airijoje.
Šiaurės Airijos policijos tarnybos vyriausiasis konsteblis Jonas Boutcheris (Džonas Baučeris) pasveikino šį sprendimą.
Jis sakė penktadienį parašęs Ch. Bryantui prašymą peržiūrėti ankstesnį provincijos Eitynių komisijos sprendimą.
Pasitikėjimas taikos procesu
J. Boutcheris teigė išdėstęs savo vertinimą, „kad visos prieinamos, teisėtos ir proporcingos galimybės padėti užbaigti procesiją buvo išsemtos“.
Jis pridūrė, kad bet kokia operacija, kuria būtų leista tęsti eitynes, būtų kėlusi „nepriimtiną“ sunkių sužalojimų ir neramumų riziką.
Pasak J. Boutcherio, tai taip pat būtų turėję „katastrofiškų ilgalaikių pasekmių pasitikėjimui (...) taikos procesu“.
Ginčas dėl šių eitynių XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje sukėlė pražūtingus neramumus.
Bendrame pareiškime airių respublikonų partijos „Sinn Fein“ prezidentė Mary Lou McDonald (Meri Lu Makdonald) ir viceprezidentė Michelle O'Neill (Mišel O'Nil) atidavė pagarbą Garvagio kelio gyventojams, kurie, pasak jų, „parodė nepaprastą stiprybę ir orumą provokacijų bei gąsdinimų akivaizdoje“.
„Šį vakarą bendruomenėje bus jaučiamas didžiulis palengvėjimas“, – teigė jos.
„Dvi savaites vietos gyventojai ne dėl savo kaltės kentė baimę ir nerimą. Jie niekada neprašė, kad ši žaizda būtų vėl atverta“, – teigė respublikonės.
Garvagio kelyje gyvenantis 70 metų mokytojas Gerry Cunninghamas (Džeris Kaningamas) AFP sakė, kad „tai buvo sveiku protu paremtas sprendimas, kuris tikriausiai turėjo būti priimtas prieš savaitę“.
„Palengvėjimas, kad jis tai uždraudė. Buvau nustebęs, nemanau, kad dauguma žmonių to tikėjosi“, – teigė 76 metų vietos pensininkas Josephas McCallionas (Džozefas Makalionas).
Tačiau didžiausios Šiaurės Airijos probritiškos partijos – Demokratinės unionistų partijos (DUP) – lyderis Gavinas Robinsonas (Gevinas Robinsonas) sakė, kad teisinės valstybės principui Šiaurės Airijoje buvo „suduotas mirtinas smūgis“.
„Vyriausiojo konsteblio sprendimas perduoti šį klausimą valstybės sekretoriui ir jo išvada, kad eitynės negali vykti, yra tiesioginė respublikonų agitacijos, mobilizacijos ir kylančių galimo smurto grėsmių pasekmė“, – sakė jis.
„Šie sprendimai yra klaida ir siunčia aiškų signalą, kad šalis turėtų būti valdoma skaičiaus jėga ir tų, kurie garsiausiai rėkia“, – pridūrė G. Robinsonas.
Šiaurės Airiją tris dešimtmečius alino konfliktas tarp daugiausia katalikų, pasisakančių už Airiją respublikonų, ir protestantų, palaikančių JK unionistų.
