Tolumoje esančius miestus kasdien drebina rusų artilerijos sviediniai. Jų sprogimai kelia šiurpą gyventojams, kurie išgyveno kelias savaites trukusią Rusijos okupaciją ir dar nepamiršo, kaip buvo baisu, kai pro šalį pražygiavo į Kyjivą traukusi Maskvos armija.
„Bijojome kiekvieno garso, – prisiminė Kateryna Krasnomirova, šiuo metu gyvenanti laikiname būste Moščenkoje, nes jos namai Senkivkos gyvenvietėje, dar arčiau sienos, kasdien apšaudomi. – Gyvenome siaube.“
Iki balandžio pradžios Ukraina atstūmė įsiveržusias pajėgas nuo Kyjivo ir atgal per sieną į Rusiją – tai didžiausias jos pasiekimas šiame kare ir šalies ryžto simbolis.
Tačiau šio regiono kaimų gyventojams rusų atsitraukimas nesuteikė saugumo jausmo ar net grįžimo į normalų gyvenimą. Išskyrus tai, kad nėra Rusijos kariuomenės, čia mažai požymių, kad tai ne karo zona.
