Šiame mieste ukrainiečiai ruošiasi blogiausiam: „Šįkart tai būtų visiškas sunaikinimas“

Ši kapų eilė – tai gyvas ir skausmingas priminimas apie neblėstantį siaubą, kurį prieš ketverius metus patyrė Rusijos okupuotas Iziumo miestas Rytų Ukrainoje. Dabar, Maskvos pajėgoms vėl artėjant ir apšaudant Iziumą valdomosiomis aviacinėmis bombomis bei dronais, vietos gyventojai baiminasi, kad naujas mūšis dėl miesto bus nepalyginamai baisesnis už viską, ką jiems jau teko patirti.

2022 m., praėjus penkiems okupacijos mėnesiams, Rusijos kariai paliko masinę kapavietę ir sugriuvusius pastatus – randus, kurie vis dar švieži. Visi 447 kapavietėje rasti kūnai buvo ekshumuoti ir perlaidoti ant kalvos, įskaitant palaikus, kurie lieka neatpažinti iki šios dienos.

Finbarr O'Reilly/ „The New York Times“/Per okupaciją nužudyti Iziumo gyventojai

Vieną iš pastarųjų lietingų popiečių po Rusijos smūgio netoli vietos, kur buvo perlaidoti kūnai, kilo dūmai. Vietiniai nebepuoselėja iliuzijų: anot jų, vos tik gavusi progą, Rusija nesustos tol, kol visiškai nesunaikins Iziumo.

Nuo plataus masto karo pradžios Maskva dar nei karto neatkovojo nė vieno didelio miesto, kurį anksčiau buvo užgrobusi, kontrolės. Iziumui kol kas negresia nei pakartotinės okupacijos, nei sunaikinimo pavojus. Tačiau ten gyvenantieji ruošiasi blogiausiam ir tuo pačiu puoselėja viltį, kad Ukrainos pajėgos ir toliau išlaikys gynybos liniją.

Šalies ginkluotųjų pajėgų kariai aplink miestą iškasė naujas gynybines tranšėjas ir surengė pratybas, kad pasipraktikuotų, kaip atremti didelio masto puolimą.

„Turime numatyti kiekvieną scenarijų“, – pabrėžė vienas vietos karinis vadas, kuris, laikydamasis karinio protokolo, paprašė jį įvardyti šaukiniu „Treneris“.

Kruvina istorija

Aukštumoje įsikūręs Iziumas, nuo kurio atsiveria vaizdai į stepes,š imtmečius buvo strategiškai svarbi tvirtovė įvairioms armijoms: nuo XVII amžiaus kazokų iki nacių per Antrąjį pasaulinį karą.

Žurnalistas Mykola Kaliužnas užaugo besiklausydamas motinos pasakojimų apie gyvenimą Iziume vokiečių okupacijos metais – istorijos, kuri, jo įsitikinimu, turėjo niekada nepasikartoti.

2022 m. vasario 24 d. jis išsiruošė į anūkės gimtadienio šventę. Tačiau sulaukė savo redaktoriaus skambučio, kuris liepė jam niekur neiti. Rusija jau buvo įsiveržusi.

„Reuters“/„Scanpix“/Iziumas

Vyras vaizdžiai prisimena pirmuosius Rusijos lėktuvus danguje, pirmąsias bombas, kurios nukrito ant Iziumo centro, ir pirmąjį lavoną, kurį pamatė – išdarinėtą vyrą po poeto Taraso Ševčenkos paminklu.

70 metų amžiaus M.Kaliužnas įsiminė kiekvieną smulkmeną.

„Tai buvo tarsi Stalingradas 1942 metais, – prisiminė jis, rankoje spausdamas rašiklį su užrašu „Iziumas yra Ukraina“. – Viskas degė.“

Miesto istorijos muziejuje veikia paroda apie gyvenimą rusų okupacijos laikotarpiu. Stiklinėse vitrinose eksponuojamos rusiškos cigarečių pakuotės ir propagandiniai laikraščiai. Skeveldrų suskaldyti rusiški šalmai kabo ant stovo, apdengto kamufliažine medžiaga, o rusiški batai pastatyti ant lentynos šalia juodos kaukės, kuri, kaip teigia Ukrainos pareigūnai, buvo rasta vieno iš kankinimo kamerų.

„Nenorime, kad Iziumas būtų žinomas tik kaip masinių kapaviečių ar kankinimų vieta“, – pareiškė 56 metų amžiaus mero pavaduotojas Volodymyras Macokinas.

„Miestas nori gyventi, atsikurti“, – pridūrė jis. Tačiau artėjanti fronto linija sustabdė didelius investicinius projektus, įskaitant dalį planų dėl požeminių mokyklų statymo.

Šiandien Iziume gyvena apie 28 tūkst. gyventojų. Tai beveik perpus mažiau negu prieš plataus masto invaziją, kai jų buvo per 45 tūkst.

Vaikštinėdamas po miestą, M.Kaliužnas viena ranka laikė juodą satino krepšio dirželį, o kita rodė į visur matomus griuvėsius.

„Štai kino teatras, savivaldybė, 1-oji mokykla – viskas sugriauta“, – sušnibždėjo vyras, pasilenkdamas po pėsčiųjų taką dengiančiu tinklu, skirtu apsaugoti nuo dronų.

Finbarr O'Reilly/ „The New York Times“/Gynybai nuo dronų skirti tinklai Iziume

Vietos laikraštyje dirbantis M.Kaliužnas dabar vėl apklausia gyventojus, ar, jų manymu, Rusijos pajėgos pasieks miestą – visai taip pat, kaip tai darė prieš prasidedant plataus masto invazijai

Savo galvoje, pažymėjo senjoras, jis net negali sau leisti pagalvoti apie tokį scenarijų. „Netikiu tuo – nenoriu tuo tikėti“, – nukirto jis. Po to nutilo ir nukreipė žvilgsnį į šalį.

Mums einant, iš šventės pagrindinėje miesto aikštėje sklido muzika.

„Kaip gi galėtume patikėti, kad priešas čia sugrįš?“ – klausė M.Kaliužnas.

Šiame mieste ukrainiečiai ruošiasi blogiausiam: Rusija kvėpuoja į nugarą ir grasina nauja okupacija

+1

Kaip ruošiasi Iziumas

Iziumas – svarbus dislokavimo ir logistikos centras Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Norėdamos ten patekti, Rusijos pajėgos turėtų prasilaužti pro ištisus gynybinių įtvirtinimų žiedus: minas, trigubas spygliuotos vielas užtvaras, griovius ir betonines piramides, vadinamas „drakonų dantimis“, kurios driekiasi kilometrų kilometrus.

Neseniai iškastos tranšėjos ir prieštankinių užtvarų eilės driekiasi palei į miestą vedantį greitkelį. Pravažiavus kontrolės punktą, virš kelio pakabintas apsaugai nuo dronų skirtas tinklas susiveda į savotišką tunelį.

Iziumas buvo pirmasis Ukrainos miestas, kuris prevenciškai įsirengė tokius tinklus. Jų prireikė gerokai vėliau, kai Rusijos dronai pradėjo talžyti ir šį miestą.

Didžioji dalis miesto gynybinių įtvirtinimų buvo pastatyti Trečiojo kariuomenės korpuso 96-ojo atskirosios paramos bataliono. Jam ir vadovauja 40 metų amžiaus „Treneris“, į Iziumą atvykęs 2024 m. balandį po kovų Zaporižioje, Bachmute ir Avdijivkoje.

Finbarr O'Reilly/ „The New York Times“/Iziumas

Kovotojas paaiškino, kad tuo metu Iziumas buvo laikomas viena iš labiausiai tikėtinų naujojo Rusijos puolimo krypčių.

Dabar Maskvos pajėgos lėtai stumiasi į priekį visai greta esančiame Donecko regione. Kadangi du ten esantys vadinamieji miestai-tvirtovės – Slovjanskas ir Kramatorskas – yra nuolat apšaudomi, Iziumas, atstojantis vartus į Donecką, įgijo dar didesnę reikšmę kaip svarbus aprūpinimo mazgas.

Sėdėdamas ant kelmo medžių pavėsyje Iziumo pakraštyje, „Treneris“ prognozavo, kad Rusija sustiprins pastangas sutrikdyti Ukrainos kariuomenės ir įrangos judėjimą į Slovjanską ir Kramatorską.

Kovotojas kategoriškai atmetė mintį, kad Iziumui gresia nauja okupacija.

Nauji apkasai ir kitos gynybinės priemonės yra pasirengimo klausimas, pažymėjo „Treneris“, o ne ženklas, kad Rusijos armija vėl neišvengiamai pasieks Iziumą.

Finbarr O'Reilly/ „The New York Times“/Ukrainos karys, slapyvardžiu „Treneris“

„Tai, kad jie artėja, nereiškia, kad jie čia pateks, – pabrėžė jis. – Su nuplėštomis kojomis toli nenueisi.“

Tik laiko klausimas?

Tačiau ne visi Iziumo gyventojai yra tokie pat užtikrinti. 18-metis Jehoras Bratiščevas ir 20-metis Klymas Velyčka, sėdėdami ant supynių parke, pripažino, kad kyla dar vienos okupacijos pavojus.

„Tikimybė didelė, – be emocijų pareiškė Jehoras, užsitraukdamas elektroninės cigaretės dūmą. – Ar matėte fronto liniją? Ji kasdien artėja prie mūsų.“

Jaunas vyras pridūrė, kad Rusija turi „milžinišką skaičių“ karių, aviacinių bombų ir dronų – kur kas daugiau nei Ukraina.

„Gynyba čia labai stipri, – pabrėžė jis, – bet tai tik laiko klausimas.“

Natalija Rudenko, lauko turgelyje turinti daržovių ir gėlių prekystalį, pasakojo, kad, Rusijai vykdant oro smūgius, jiedu su vyru slėpdavosi savo rūsyje. Moters teigimu, 2022-aisiais išgyventi jiems padėjo būtent šiame rūsyje sukauptos jų ūkyje užaugintos maisto atsargos.

Neseniai ji įsigijo rūkyklą, kad maisto atsargos išsilaikytų ilgiau. Natalija taip pat konservuoja kiaulienos riebalus bei troškintą mėsą. Vis dėlto ji paatviravo bijanti, kad pasilikti čia gali tapti pernelyg rizikinga.

„Rusijos pajėgos dabar naikina ištisus miestus, – kalbėjo moteris. – Tai baugina.“

„Gyvename ant sukrautų lagaminų“, – pridūrė ji.

Finbarr O'Reilly/ „The New York Times“/Gynybiniai įtvirtinimai Iziume

Dr. Jurijus Kuznecovas, pagrindinės Iziumo ligoninės chirurgas, sakė, kad iki 2022 m. okupacijos miesto gyventojai buvo tarsi „maži vaikai“, nieko neįtariantys apie artėjantį siaubą.

„Dabar aš labiau bijau, mes labiau bijome, nes suprantame pavojų“, – pripažino vyras.

Anot jo, dabar beveik visi jo pacientai turi kokių nors sužalojimų, kuriuos padarė dronai. Chirurgo nuomone, dabar puolimas būtų dar baisesnis nei 2022 m.: „Šįkart tai būtų 100 proc. sunaikinimas“.

Gydytojas pasakojo, kad po okupacijos jis per kelerius metus žingsnis po žingsnio atstatė savo namus ir gyvenimą, „tikėdamasis geresnio rezultato“.

„Niekas iš mūsų nenori vėl visko prarasti“, – atsiduso jis.

Mero pavaduotojas V.Macokinas teigė, kad žmonės nerimauja, tačiau pažymėjo, jog jie „dažniau kalba apie viltį“. Politikas stebėjosi, iš kur jie semiasi jėgų. Galbūt tai gynybinis mechanizmas, svarstė jis. O galbūt jie tiesiog priprato prie karo.

Jis parodė pirštu į tą rytą turguje įsigytą žiemės stiebą ir kabantį krūmą.

„Žmonės nesodintų gėlių, – kalbėjo mero pavaduotojas, – jei nenorėtų arba nemanytų, kad pamatys, kaip jos užauga.“

Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.

© 2026 The New York Times Company