Anot straipsnio, Italija, Portugalija ir Ispanija primygtinai reikalauja rasti alternatyvių būdų karinei pagalbai finansuoti, pavyzdžiui, išleisti specialias euroobligacijas arba neįtraukti gynybos išlaidų skaičiuojant nacionalinių biudžetų deficitą.
Prancūzija ir Vokietija taip pat vilkina sprendimų priėmimo procesą, atkreipė dėmesį du Europos diplomatai. Šaltiniai žurnalistams teigė, kad Europos Sąjungoje apskritai auga nepasitenkinimas dėl „teisingumo ir solidarumo stokos tarp Ukrainą remiančių valstybių narių“.
Vengrijos užsienio reikalų ministras P.Szijjarto anksčiau sakė, kad ES svarsto galimybę skirti Ukrainai nuo 20 iki 40 mlrd. eurų paramos ir tiekti Kyjivui „neįsivaizduojamą kiekį“ ginklų.
Kartu jis pabrėžė, kad Budapeštas visada balsuos prieš tokias priemones, nes jos, jo nuomone, trukdo deryboms tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų.
„Nepritariame idėjai išleisti naujus milijardus eurų karui tęsti tuo metu, kai viltis pasiekti taiką yra kaip niekada stipri. Todėl balsuosime prieš bet kokius tokius sprendimus ir bet kokias iniciatyvas, keliančias grėsmę vykstančių JAV ir Rusijos derybų sėkmei“, – pabrėžė Vengrijos diplomatijos vadovas.
Vasario 19 d. „Politico“ pranešė, kad Europos Sąjunga rengia didžiausią karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įeina įvairūs ginklai – nuo artilerijos sviedinių iki oro gynybos sistemų. Iš pradžių jo apimtis buvo vertinama 6–10 mlrd. eurų. Tačiau vėliau „Bloomberg“ naujienų tarnyba, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad ES svarsto galimybę skirti papildomą 20 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą.
-
D.Trumpas užsiminė apie tai, ką Ukrainai suteikia JAV susitarimas dėl naudingųjų iškasenų
-
Ministrė: paliaubas Ukrainoje užtikrinančios Europos pajėgos įmanomos tik su JAV parama
-
Kremlius laukia patvirtinimo, kad JAV ir Ukraina susitarė dėl naudingųjų iškasenų sandorio
-
Lenkija Ukrainai parūpins papildomus 5 tūkst. „Starlink“ terminalų
-
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo 7 žmonės, įskaitant žurnalistę
Po to Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas patvirtino, kad rengiamas naujas karinės pagalbos paketas, kurio vertė sieks iki 20 mlrd. eurų. Ji sakė, kad ši iniciatyva turi „platų ES šalių palaikymą“.
„Svarbu parodyti, kad esame pajėgūs tokiems žingsniams“, – anksčiau pabrėžė K.Kallas, ragindama bloko valstybes nares paremti šią priemonę kovo 6 d. numatytame neeiliniame aukščiausiojo lygio susitikime.
Kaip rašė „Bloomberg“, ES planuoja susitarti dėl pagalbos mechanizmo, apimančio tiek bloko valstybių narių, tiek sąjungininkių įnašus pinigais ar apčiuopiama pagalba. Tačiau galutinio sprendimo priėmimo laikas gali būti atidėtas dėl nesutarimų ES viduje, pažymėjo agentūra.
