Šiam parlamentui pavesta parengti naująją šalies konstituciją ir padėti pamatus demokratijai po dešimtmečius trukusio autoritarinio valdymo.
Naujosios Sirijos valdžios institucijos paleido šalies formalų įstatymų leidžiamąjį organą po to, kai 2024 metų gruodį nuvertė ilgametį valdovą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą), ir priėmė laikinąją konstitucinę deklaraciją, skirtą penkerių metų pereinamajam laikotarpiui.
Praėjusių metų spalį, per procesą, kuris buvo kritikuojamas kaip nedemokratiškas, rinkimų komisijos – kurią savo ruožtu paskyrė prezidentas Ahmedas al Sharaa (Ahmedas Šara) – paskirti vietos komitetai pradėjo atrinkinėti du trečdalius iš 210 naujojo parlamento narių.
Likusius 70 narių praėjusią savaitę paskyrė prezidentas A. al Sharaa.
Sekmadienį posėdis prasidėjo dalyvaujant 206 nariams, išskyrus atstovus iš pietinės Suveidos provincijos, kurioje daugumą sudaro drūzai, ir vieną narį, kuris mirė nesulaukęs pirmojo parlamento posėdžio.
Suveida vis dar neišrinko savo narių po praėjusiais metais ten vykusio konfesinio kraujo praliejimo, nors A. al Sharaa paskyrė du atstovus iš šios provincijos.
Atrankos procesas anksčiau šiais metais vyko kurdų valdytose šiaurės ir šiaurės rytų žemėse, kai Damaskas perėmė tenykščių teritorijų kontrolę ir pasirašė susitarimą dėl kurdų institucijų integravimo į valstybę.
Atstovai davė priesaiką ir 99 balsais parlamento pirmininku išrinko Abdelhalimą al Awwaką (Abdelhalimą Avaką), teisės ekspertą iš Hasekės provincijos, kuris buvo vienas iš praėjusių metų konstitucinės deklaracijos rengėjų.
„Svarbus etapas“
Savo įžanginėje kalboje A. al Sharaa paragino įstatymų leidėjus būti „atsakomybės ir kompetencijos pavyzdžiais bei prisidėti prie dialogo kultūros, teisinės valstybės principų ir pagarbos institucijoms kūrimo“, pridurdamas, kad šalis rašo „naują savo istorijos skyrių“.
Claudio Cordone (Klaudijus Kordonė), Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pasiuntinio Sirijai pavaduotojas, pirmąjį parlamento posėdį pavadino „svarbiu etapu šalies politiniu pereinamuoju laikotarpiu“ ir pridūrė, kad jie „atidžiai stebės jo darbą ir yra pasirengę jį remti“.
Tikimasi, kad per savo 30 mėnesių mandatą parlamentas atliks keletą užduočių – visų pirma įsteigs komitetą konstitucijos projektui rengti, patvirtins biudžetą, siūlys ir keis įstatymus.
Tačiau, analitikų teigimu, išlieka didelių iššūkių, susijusių su įstatymų leidžiamosios valdžios nepriklausomumu ir valdžių padalijimu.
Sirijos gyventojai kritikuoja parlamento formavimo mechanizmą, atkreipdami dėmesį, kad nėra tiesioginių rinkimų, ir pastebi nepakankamą moterų atstovavimą.
Pilietinės visuomenės organizacijos taip pat pasmerkė visos vykdomosios valdžios sutelkimą A. al Sharaa rankose, nesant ministro pirmininko.
Taip pat buvo kritikuojamas nepakankamas įvairių Sirijos religinių ir etninių grupių atstovavimas.
Politologas Ibrahimas al Asilas naujienų agentūrai AFP sakė, kad apie parlamentą negalima spręsti prieš tai nepamačius, kaip jis dirba.
„Parlamentas gali atlikti savo vaidmenį priimdamas teisės aktus ir prižiūrėdamas vyriausybės darbą“, ypač kurdamas ir keisdamas įstatymus, teigė jis.
Parlamentas turi „galimybę kurti savo nepriklausomybę, o tam reikia, kad prezidentas atsitrauktų ir leistų jam pačiam tvarkyti savo reikalus“, pridūrė I. al Asilas.
„Parlamento nepriklausomumas nuo vykdomosios valdžios yra esminis jo sėkmės veiksnys“, – pabrėžė jis.
