Šią informaciją naujienų agentūrai AFP perdavė generolas Mustafa Sheikhas, vadovaujantis Laisvosios Sirijos armijos (LSA) karinei tarybai, kuri buvo kritikuojama dėl nesugebėjimo suvaldyti sukilėlių, kurių dalis siejami su numanomais karo nusikaltimais.
LSA daliniai, siekiantys nuversti Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, yra prastai aprūpinami ir vis labiau nusistatę prieš tarptautinę bendruomenę, ypač Vakarų šalis, atsisakančias aprūpinti sukilėlius sunkiaisiais ginklais ir nustatyti virš šalies neskraidymo zoną.
Tačiau duodamas interviu AFP Sirijos šiaurėje, M.Sheikhas sakė, kad per pastarąsias dešimt dienų LSA pradėjo savo restruktūrizaciją į penkis skyrius (Šiaurės, Pietų, Rytų, Vakarų ir Pajūrio), taip pat išsirinks naujus lyderius.
„Vis labiau artėjame prie momento, kai tapsime organizuoti, kad pasiektume būklę, kuri būtų priimtina tarptautinei bendruomenei“, – sukilėlių lyderis sakė AFP.
Tuo tarpu Vašingtonas pareiškė „labai uoliai“ dirbantis, kad padėtų opozicijai suvienyti jėgas kovoje, tačiau išreiškė susirūpinimą, kad islamo ekstremistai perėmė iniciatyvą kovoje, kuri prasidėjo kaip taikus sukilimas.
Jungtinės Valstijos pažymėjo, kad Sirijos nacionalinė taryba (SNT), vienijanti daugiausiai užsienyje veikiančius disidentus, nebėra teisėta opozicijos lyderė ir paragino, kad sukilimui atstovautų jėga, veikianti fronto linijoje.
M.Sheikhas sakė, kad LSA vadovybė, daugiausiai veikianti iš kaimyninės Turkijos, nusprendė atsakyti į eilinių sukilėlių kritiką, perkeldama apie 200 karininkų – įskaitant jį patį – atgal į „išvaduotas“ Sirijos teritorijas.
Nors tikslių skaičių neįmanoma patvirtinti, M.Sheikhas tvirtino, kad į sukilėlių pusę šiuo metu yra perėję 70 tūkst. karių ir ketvirtadalis karininkų, nors beveik pusė jų yra laikomi kalėjimuose.
Generolas tvirtino, kad LSA atstovauja visiems sirams, nors esama tvirtų įrodymų, jog bent Sirijos šiaurėje sukilėlių pajėgas sudaro daugiausiai arabai sunitai.
„Ginkluotos grupuotės veikia kaip sukarinti daliniai. Mums, karininkams, tai visai nepriimtina. Atsižvelgiant į tai, svarbu, kad karinės institucijos atsisakytų politinių programų ir kad karinės institucijos atstovautų visoms Sirijos bendruomenėms“, – sakė jis.
Ateitis gali būti išspręsta tik rinkimuose
Tuo tarpui Sirijos prezidentas duodamas interviu Rusijos televizijai, sakė, kad jo ateitis gali būti sprendžiama tik balsuojant, taip pat perspėjo, kad jo šaliai gresia ilgas karas.
B.al Assadas sakė televizijai „Russia Today“ (RT), kad jo „pasilikimas arba pasitraukimas“ iš prezidento posto yra „liaudies reikalas“ ir kad „vienintelis būdas, kaip tai gali būti padaryta – per balsavimo urnas“.
„Svarbu ne tai, ką girdima. Svarbu , ką galime pasiekti per balsavimą, ir šis balsavimas labai paprastai pasakytų bet kuriam prezidentui – pasilikti ar pasitraukti“, – prezidentas sakė anglų kalba.
Tuo tarpui Sirijos prezidentas duodamas interviu Rusijos televizijai, sakė, kad jo ateitis gali būti sprendžiama tik balsuojant, taip pat perspėjo, kad jo šaliai gresia ilgas karas.
Per interviu, kurį vienas „Russia Today“ korespondentas įrašė Damaske, prezidentas neigė, kad Sirijoje šiuo metu vyksta „pilietinis karas“, tačiau sakė, kad konfliktas su sukilėliais gali tapti „ilgalaikiu karu“, jeigu jiems toliau bus padedama iš užsienio.
B.al Assadas pareiškė, kad sukilėliai iš užsienio gauna „precedento neturinčią“ paramą – ginklų, pinigų ir politinį palaikymą.
„Taigi reikia tikėtis, kad šis karas bus sunkus ir sudėtingas. Nesitiki, kad maža šalis, tokia kaip Sirija, įveiktų visas tas šalis, kurios kovoja su mumis per tarpininkus, vos per kelias dienas ar savaites“, – sakė jis.
Prezidentas pridūrė, jog jeigu sukilėliai nebegautų pagalbos iš užsienio, „galiu pasakyti, kad per kelias savaites galėtume viską užbaigti“.
„Tačiau kol yra šis nuolatinis palaikymas teroristais, ginklais, logistika ir visu kitu, tai bus ilgalaikis karas“, – aiškino B.al Assadas.
Bet jis neigė, kad šalyje vyksta pilietinis karas, nes tokie konfliktai turėtų būti „pagrįsti etninėmis arba religinių bendruomenių problemomis“.
„Esama prieštaravimų, tačiau prieštaravimai nereiškia pilietinio karo“, – pridūrė Sirijos lyderis.
Tokijuje vyksiančiame susitikime dėl Sirijos dalyvaus apie 60 šalių
Japonija penktadienį pranešė, kad apie 150 delegatų iš maždaug 60 šalių dalyvaus šį mėnesį Tokijuje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje, kuri turėtų padidinti spaudimą B.al Assado režimui.
Joje dalyvaus aukšti vyriausybių pareigūnai iš vadinamosios Sirijos draugų grupės, kurią sudaro valstybės, palaikančios šios šalies opoziciją ir siekiančios didinti spaudimą B.al Assado režimui, sakė vienas Japonijos URM pareigūnas.
Sirijos draugų grupė anksčiau yra surengusi keturis tokius susitikimus: balandį Paryžiuje, birželį – Vašingtone, liepą – Dohoje ir rugsėjį – Hagoje, nurodė pareigūnas.
„Apie 150 dalyvių iš maždaug 60 šalių dalyvavo ankstesniuose susitikimuose, ir tikimės panašaus dydžio susitikimo šį kartą“, – pridūrė URM atstovas.
Pasak jo, tolesnė informacija apie šią konferenciją, įskaitant jos datą, bus greitai paskelbta.
Naujienų agentūra „Kyodo News“ pranešė iš Kairo, kad Sirijos URM ketvirtadienį pareikalavo, kad susitikimas Tokijuje būtų atšauktas.
Tačiau pareigūnas sakė, kad Japonijos vyriausybė organizuos šią konferenciją kaip planuota.
Konfliktas Sirijoje įsiplieskė pernai kovą, kai B.al Assado pajėgos ėmėsi triuškinti reformų šalininkų protestus, išprovokuodamos ginkluotą sukilimą.
Per šį konfliktą žuvo jau daugiau nei 36 tūkst. žmonių, rodo padėtį šalyje stebinčios organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ statistika.
