Tai įvyko Prancūzijos lyderiui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui) atvykus į Damaską pirmojo Vakarų Europos vadovo vizito po karo.
„E. Macronas siekė bendradarbiauti su mumis Sirijoje ir stebėjo kiekvieną pereinamojo laikotarpio žingsnį bei etapą“, – pirmadienio vakarą transliuotame interviu Prancūzijos transliuotojui BFMTV sakė A. al Sharaa.
Pasak jo, Prancūzija taip pat „padėjo Sirijai panaikinti jai taikytas sankcijas“, galiojusias valdant B. al Assadui, ir pridūrė, kad šalis atliko „konstruktyvų vaidmenį“.
A. al Sharaa lankėsi pas E. Macroną Paryžiuje praėjusių metų gegužę, o lapkritį vyko į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).
A. al Sharaa teigė, kad jo prioritetas – atstatyti Siriją po beveik 14 metų trukusio pilietinio karo, nusinešusio daugiau nei pusę milijono gyvybių ir nuniokojusio šalies infrastruktūrą.
„Mes atstatome Sirijos institucijas, ir yra daug sektorių, kuriuose Sirijai reikia partnerystės su daugybe pažangių įmonių“, – kalbėjo A. al Sharaa.
„Pavyzdžiui, aviacijos sektoriuje Sirija sudaro didelį kontraktą dėl aštuonių „Airbus“ orlaivių, kurie atvyks artimiausiu metu“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad šalis taip pat ieško partnerių turizmo, pramonės, žemės ūkio ir bankininkystės srityse.
Pasaulio banko vertinimu, Sirijos atstatymas kainuos 216 mlrd. dolerių (apie 205 mlrd. eurų).
Sirijos senienos
Prancūzijos prezidentas savo vizito metu grąžins archeologinio paveldo eksponatus, kurie buvo paskolinti Prancūzijai prieš prasidedant pilietiniam karui Sirijoje, pirmadienį pranešė Eliziejaus rūmai.
„Prezidentas grąžina į Siriją archeologinius objektus, kurie 2010 metais buvo paskolinti Arabų pasaulio institutui ir kurių dėl suprantamų priežasčių nebuvo įmanoma grąžinti į Siriją“, – nurodė Eliziejaus rūmai.
Prezidentūros teigimu, šie 23 objektai, grąžinami į Damasko nacionalinį muziejų, apima laikotarpį nuo priešistorės iki Abasidų eros ir apima artefaktus, susijusius su Mesopotamijos, kanaaniečių, nabatėjų, Palmyros, romėnų, bizantiečių ir Omejadų civilizacijomis.
Sirijoje pilietinis karas kilo 2011 metais, kai tuometinis lyderis B. al Assadas žiauriai susidorojo su demokratijos šalininkų protestais. Reaguodamas į tai, Paryžius nutraukė diplomatinius santykius su Damasku.
B. al Assadas vėliau, po 13 metų, buvo nuverstas per netikėtą sukilėlių puolimą, kai šie daugelį metų buvo įstrigę paskutinėje tvirtovėje šalies šiaurės vakaruose.
Per daugiau nei dešimtmetį trukusį pilietinį karą daugelis Sirijos senovės paminklų buvo apgadinti arba sunaikinti, o dešimtys tūkstančių istorinių objektų – išgrobstyti.
