Kai tik balsavusių rinkėjų apklausos parodė, kad LDPR kandidatas Sergejus Furgalas triuškinamai įveikė valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ atstovą antrajame Chabarovsko krašto gubernatoriaus rinkimų ture, laimėtojo iškart paklausė: kas lėmė tokius balsavimo rezultatus?
„Žmonės pavargę. Jie nori permainų“, – žurnalistams pareiškė S.Furgalas.
Jis savo varžovą Viačeslavą Športą iš tiesų sumindė – surinko beveik 70 proc. balsų. LDPR laimėjo ir dar vieną gubernatoriaus postą Vladimiro srityje.
Dar dviejuose balsavimuose gali nugalėti Komunistų partijos kandidatai.
Negana to, Rusijos Primorės krašto gubernatoriaus rinkimų rezultatai buvo atšaukti – Centrinė rinkimų komisija taip nebūdingai reagavo į pareiškimus apie akivaizdų balsavimo rezultatų klastojimą Kremliaus palaikomo kandidato naudai.
Gėda? Galvos skausmas Kremliui? Tikrai taip. Vis dėlto analitikai įspėja, kad nei LDPR, nei komunistai jokios realios grėsmės V.Putino sukonstruotai politinei sistemai nekelia.
Kremliaus užsakyta nuomonių apklausa
Visų pirma, nacionalistinė, politikos klouno Vladimiro Žirinovskio vadovaujama LDPR ir Komunistų partija, kuri, beje, Rusijoje populiarėja, priklauso tokiai opozicijai, kurios veiklą globoja pats Kremlius.
Šių politinių jėgų jokiu būdu negalima vadinti demokratinės opozicijos – šią įkūnija Garis Kasparovas, Vladimiras Kara-Murza ir kiti – atstovėmis. Šios partijos – „sisteminė opozicija“.
Ir nors S.Furgalo bei Vladimiro Sipiagino pergalės sudavė smūgį „Vieningosios Rusijos“ įvaizdžiui, labai nedaug analitikų įžvelgia, kad tokie rinkimų rezultatai galėtų reikšti rimtesnes permainas Rusijos politiniame gyvenime.
Pavyzdžiui, Andrejus Kolesnikovas iš Maskvos Carnegie centro teigia, kad tiems, kurie balsavo rugsėjo 23-ąją, nebuvo svarbu, kokiai partijai atstovauja S.Furgalas ir V.Sipiaginas – jiems rūpėjo tik faktas, kad kandidatai – ne iš „Vieningosios Rusijos“.
S.Belkovskis: „Putinas nereaguoja. Jis tiki, kad išrinkti gubernatoriai vis tiek jo klausys, nes bus priklausomi nuo finansavimo iš Maskvos.“
„Rinkimus reikėtų vertinti kaip Kremliaus užsakyta nuomonių apklausą ir kaip įrodymą, kad daug rusų neigiamai vertina elitą Maskvoje“, – tvirtino A.Kolesnikovas.
Jis pridūrė, kad rinkėjų tiek Chabarovske, tiek Vladimire balsuoti atėjo daugiau nei tikėtasi, nors Rusijos provincijoje įsivyravęs cinizmas ir jausmas, esą niekas niekada nepasikeis – bent jau į gerąją pusę.
Savo ruožtu Politinių technologijų centro analitikas Aleksejus Makarkinas rinkėjų aktyvumą sieja su savotišku protestų skatinamu pagreičiu ir pykčiu dėl planų padidinti pensinį amžių.
„Gatvės protestą keičia protestas balsuojant. Žmonės jau bijo išeiti į gatves ir nepasitenkinimą vyriausybe išreiškia balsuodami prieš „Vieningąją Rusiją“ – ne tiek už kurią nors kitą partiją“, – tvirtino A.Makarkinas.
Galiausiai Nacionalinio saugumo instituto atstovas Stanislavas Belkovskis dabartinę padėtį Rusijoje lygina su situacija Sovietų Sąjungoje praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje.
Tuomet žmonės per pirmuosius iš dalies laisvus rinkimus balsavo už „keistuolius ir atstumtuosius“ – kad tik įgeltų Komunistų partijai.
„Niekinantis valdžios požiūris į žmones paskatino visuomenę balsuoti už bet kokį opozicijos kandidatą, – teigė S.Belkovskis. – Bet Putinas nereaguoja. Jis tiki, kad išrinkti gubernatoriai vis tiek jo klausys, nes bus priklausomi nuo finansavimo iš Maskvos.“
Ar galima kalbėti apie precedentą?
Rusijos žmonės dar 1996-aisiais, kai politiniai technologai suorganizavo Boriso Jelcino perrinkimą prezidentu, galėjo įsitikinti, kad režimas neleis rinkėjams demokratiniu būdu pakeisti valdžios, sako Sankt Peterburgo įstatymų leidėjas, veteranas liberalas Borisas Višnevskis.
Bet jis taip pat mano, kad šių metų regioniniai rinkimai tapo precedentu ir žmonėms įkvėpė jausmą, kad valdžią galima pakeisti ne tik viršūnėlėms, bet ir apačiai: „Nėra nesvarbu, kas laimėjo, nes precedentas svarbesnis nei fanerinė valdžia.“
Kad ir kaip būtų, yra ženklų, kad Kremlių pralaimėjimai regionuose išties privertė susirūpinti – antai kalbama, kad Maskva baus tiek LDPR, tiek komunistus. Esą galimi asmeniniai smūgiai tiek V.Žirinovskiui, tiek veteranui komunistui Genadijui Ziuganovui.
Negana to, dienraščio „Vedomosti“ šaltiniai Rusijos prezidento administracijoje tikina, kad S.Furgalas sulaužė savo pažadą Kremliui nerengti rinkimų kampanijos.
Esą pagal planą S.Furgalas turėjo pralaimėti Chabarovske ir tuomet tapti savo varžovo V.Športo pavaduotoju.
Anot „Vedomosti“, režimas dabar nusiteikęs kaip įmanoma labiau apriboti regioninį bendradarbiavimą tiek su LDPR, tiek su komunistais. Pastarosios dvi partijos, beje, kalba apie koalicijas atskiruose regionuose.
„Jie („sisteminė opozicija“, – red.) peržengė raudonąją liniją. Jie virto nesistemine opozicija, tad dabar jų gali laukti nesisteminės opozicijos likimas“, – taip faktą, kad demokratinė opozicija Rusijoje griežtai gniaužiama, priminė leidinio šaltinis.
