2026-02-22 12:25

Skeptiškai nusiteikęs mokslininkas iš Norvegijos pagamino ir ant savęs išbandė „energetinį ginklą“

Norvegijos mokslininkas netikėjo teorija apie „energetinį ginklą“, galintį sukelti „Havanos sindromą“. Jis surinko tokį prietaisą ir išbandė jį ant savęs. Atrodo, kad jis klydo.
Smegenys
Smegenys / 123RF.com nuotr.

2016 m. žiniasklaidoje pasirodė pirmieji pranešimai apie JAV ambasados Havanoje darbuotojus, kurie susidūrė su staigiais ir nepaaiškinamais simptomais. Vėliau panašūs simptomai buvo užfiksuoti ir tarp JAV valstybės tarnautojų kitose pasaulio šalyse.

JAV ambasada Havanoje / MAYLIN ALONSO / AFP
JAV ambasada Havanoje / MAYLIN ALONSO / AFP

Po 10 metų daugiau nei tūkstantis amerikiečių laikomi nukentėjusiais nuo būklės, kuri neoficialiai pavadinta „Havanos sindromu“. Daugelis iš jų tiki, kad tapo kokio nors išorinio poveikio aukomis – gal netgi „energetinio ginklo“, kurį galėjo sukurti JAV priešai, pavyzdžiui, Kinija ar Rusija. Tačiau JAV žvalgyba vis dar atmeta versiją apie ginklus. Tiesa, pastaruoju metu ji jau nėra tokia vieninga kaip anksčiau. Galbūt šią nuomonę galėjo paveikti nesėkmingas Norvegijos mokslininko eksperimentas, rašo „The Washington Post“.

Terminas „Havanos sindromas“ viešai pasirodė po to, kai 2016 m. JAV ambasados Havanoje darbuotojai susidūrė su nepaaiškinamais simptomais: triukšmo pojūčiu, ausų skausmu ir užgulimu, galvos svaigimu ir galvos skausmais, regos problemomis ir kognityviniais sutrikimais. Kai kurie nukentėjusieji taip ir neatsigavo visiškai.

JAV ambasada Maskvoje / IMAGO/Alexey Maishev / IMAGO/SNA
JAV ambasada Maskvoje / IMAGO/Alexey Maishev / IMAGO/SNA

Vėlesniais metais įtariami „Havanos sindromo“ atvejai buvo užregistruoti ir kitose šalyse, nuo Austrijos iki Vietnamo. JAV valdžios institucijų duomenimis, iki 2023 m. nuo jo nukentėjo ne mažiau kaip 1500 žmonių. Daugiausia tai amerikiečiai (kariškiai, ambasadų ir specialiųjų tarnybų darbuotojai), nors atskirais atvejais nuo „Havano sindromo“ kentėjo ir Kanados diplomatai.

Tokius simptomus gali sukelti kryptingi radijo dažnių impulsai

Nuo pat pradžių buvo įtariama, kad „Havanos sindromo“ aukos patyrė tam tikrą išorinį poveikį. 2020 m. JAV Nacionalinės akademijos, Valstybės departamento užsakymu, ištyrė nukentėjusiųjų simptomus ir kaip labiausiai tikėtiną jų priežastį nurodė elektromagnetines bangas, perduodamas radijo dažnių diapazone fokusuotais trumpais impulsais (kaip stroboskopas: blyksnis, pauzė, blyksnis).

JAV žvalgybos bendruomenės ekspertų išvadose, kurios buvo išslaptintos 2022 m., teigiama, kad impulsinė elektromagnetinė energija, ypač radijo dažnių diapazone, iš tiesų atrodo tikėtina „Havanos sindromo“ priežastis. Kitas paaiškinimas gali būti ultragarsas, bet tik „artimo priėjimo scenarijuose“, nes jis ne taip gerai sklinda ore ir per sienas kaip elektromagnetinės bangos.

CŽV būstinė / Larry Downing / REUTERS
CŽV būstinė / Larry Downing / REUTERS

Tuo pat metu JAV žvalgyba, kaip teigiama jos 2023 m. ataskaitoje, nerado įrodymų, kad „Havanos sindromas“ būtų kitos valstybės tyčinių ar atsitiktinių veiksmų rezultatas. Taigi JAV specialiosios tarnybos nepatvirtino versijos, kad „Havanos sindromą“ sukelia nežinomas JAV geopolitinių priešininkų ginklas.

Mokslininkas iš Norvegijos bandė paneigti „ginklo versiją“, bet netyčia ją patvirtino

2024 m. nenurodytas Norvegijos mokslininkas, kuris netikėjo, kad žmogaus smegenims galima pakenkti impulsiniu radijo dažnio spinduliu, pats sukūrė tokį prietaisą ir išbandė jį ant savęs. Po to jis susidūrė su neurologiniais simptomais, panašiais į tuos, kurie buvo užfiksuoti „Havanos sindromo“ aukoms, papasakojo keturi „The Washington Post“ šaltiniai.

Wikipedia.org nuotr./Pentagonas
Wikipedia.org nuotr./Pentagonas

Dviejų šaltinių teigimu, Norvegijos vyriausybė pranešė apie eksperimento rezultatus CŽV, ir tai tapo priežastimi bent dviem Pentagono ir Baltųjų rūmų atstovų vizitams į Norvegiją 2024 m. Norvegijos mokslininko prietaisą ištyrė Pentagono darbuotojai. „The Washington Post“ duomenimis, jis buvo sukurtas remiantis „slapta informacija“. Galbūt tai buvo brėžiniai ir kita medžiaga, pavogta iš užsienio vyriausybės, spėja laikraštis.

Norvegijos eksperimentas, apie kurį anksčiau nebuvo žinoma, daugeliu atžvilgių ir dabar lieka įslaptintas. Nenurodytas mokslininko, kuris jį atliko, vardas, jo darbo vieta, konkretūs simptomai, su kuriais jis susidūrė, ir jo dabartinė sveikatos būklė. „The Washington Post“ šaltiniai teigė, kad norvego simptomai ne visiškai sutampa su klasikiniais „Havanos sindromo“ požymiais ir tiesiogiai neįrodo versijos apie slaptą ginklą. Tačiau jie sustiprina tų, kurie baiminasi, kad tokį ginklą gali sukurti JAV priešai, pozicijas.

„Shutterstock“ nuotr./Asociatyvi nuotr.
„Shutterstock“ nuotr./Asociatyvi nuotr.

Amerikos specialiosios tarnybos vis dar neigia „energetinio ginklo“ egzistavimą. Tačiau jau ne taip įsitikinamai, kaip anksčiau. Po Norvegijos eksperimento JAV valdžios institucijos pačios įsigijo prietaisą, galintį sukelti „Havanos sindromą“. Apie šį pirkinį pirmiausia pranešė televizijos kanalas CNN maždaug prieš mėnesį. Jo informacija, tai yra nešiojamas impulsinių radijo bangų generatorius, nupirktas pagal Pentagono užsakymą už „aštuoniženklę sumą“ doleriais per paskutines Joe Bideno administracijos darbo savaites, kurios buvo 2024 m. pabaigoje – 2025 m. pradžioje.

Šis generatorius nėra identiškas norvego gaminiui, rašo „The Washington Post“. Kas jį sukūrė, kaip apie jį sužinojo JAV valdžia ir iš ko jį įsigijo, nežinoma. Prietaisas turi komponentų, pagamintų Rusijoje, tačiau jo negalima vadinti visiškai surinktu Rusijoje, sakė vienas iš CNN šaltinių.

Atsižvelgdamos į pastarųjų metų atradimus, dvi JAV žvalgybos tarnybos peržiūrėjo savo 2023 m. ataskaitoje pateiktą „Havanos sindromo“ priežasčių vertinimą. Dabar šios dvi agentūros („The Washington Post“ duomenis, viena iš jų – Nacionalinio saugumo agentūra, atsakinga už pasiklausymą) mano, kad užsienio valstybės su ne mažesne kaip 50 proc. tikimybe turi technologijas, galinčias sukelti dalį „Havanos sindromo“ simptomų. Dar penkios žvalgybos tarnybos tebėra įsitikinusios, kad toks scenarijus yra labai mažai tikėtinas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą