Gėlėtą ateitį kalbintas britų floristas mato tik tuo atveju, jei po dviejų savaičių referendume jo šalis nuspręstų išstoti iš ES. Tris gėlių parduotuves ir aštuonis darbuotojus turintis britas sako, kad, po Bendrijos plėtros 2004 m. užplūdus imigrantams iš Rytų Europos, krito vietos žmonių atlyginimai ir išaugo būsto kainos, todėl jie įperka mažiau.
„Mano verslas – visiškai priklausomas nuo vietinių perkamosios galios. Tad jei žmonės gali išleisti mažiau pinigų, aš parduodu mažiau prekių, tad ir uždirbu mažiau“, – aiškina gėlių parduotuvės savininkas Damianas Duffy.
Šis gėlių parduotuvės savininkas – tipinis smulkiojo verslo atstovas euroskeptikas.
Nuo metalo pramonės ir restoranų iki automobilių dirbtuvių ir parduotuvių savininkų – jie laiko ES gremėzdiška ir neefektyvia.
„Iš verslo perspektyvos ES mums labai kenkia. Mes per daug reguliuojami ir tuo reguliavimu esame suvaržomi“, – tikina metalo įmonės vadovas Simonas Boydas.
Tačiau ne visi taip galvoja. Daugelis svyruoja, tad dėl jų balsų dar galima kovoti. O tų balsų daug – smulkiose ir vidutinio dydžio įmonėse dirba beveik 16 mln. žmonių, tai – pusė dirbančiųjų privačiame sektoriuje.
Šią savaitę prabilo ir ilgai tylėjusios profsąjungos. Toms, kurios ragina savo narius balsuoti likti Bendrijoje, priklauso 4 mln. darbuotojų. Bet jie nebūtinai balsuos vieningai. Sako, juk viena pusė mus tikina, kad išstoję netektume darbų, kita – kad likę ES. Vieni įsitikinę, kad penkta pasaulio ekonomika savarankiškai tvarkysis geriau, kiti – kad būtina likti bendroje Europos rinkoje.
Stambusis verslas – priešingai, apsisprendęs. Jau seniai deklaravo sako palankumą narystei. Kaip ir Londono Sitis – D. Britanijos finansų centras nuo XVII amžiaus. Jis yra reikšmingas viso pasaulio finansų centras – dėl anglų kalbos, patogios laiko juostos bendrauti su visu pasauliu ir, žinoma, narystės ES. D. Britanija daugeliui bankų, maklerių, fondų valdytojų tapo vartais į Europą. Prisiregistravę vienoje ES šalyje narėje, kitose gali veikti be jokio papildomo reguliavimo. 60 proc. ne ES šalių įmonių europinių būstinių įsikūrusios D. Britanijoje.
„Londono Sitis turbūt yra sėkmingiausias verslas D. Britanijoje – finansinės, spaudos ir verslo paslaugos. Mes pripažįstame ES svarbą Londonui ir D. Britanijai“, – teigia Londono Sičio meras Jeffrey Evansas
Kokia svarbi finansų pramonė D. Britanijos ekonomikai, liudija skaičiai. 2014 m. šalies prekybos deficitas siekė 35 mlrd. svarų, o finansinių ir susijusių paslaugų eksportas sugeneravo 72 mlrd. perteklių. Bet pasauliniai bankai svarsto, kad gali tekti išsikraustyti į kurią nors ES šalį, kad užtikrintų nenutrūkstamas paslaugas savo klientams.
„Gali būti, kad net nusprendusi išstoti iš Bendrijos D. Britanija gaus išskirtines sąlygas Europoje, ypač paslaugų sektoriuje. Bet užtruks, kol klausimai bus išspręsti, vyks derybos“, – aiškina ekonomistė Vicky Pryce.
Ir, sako, nežinia yra bloga žinia. Londono Sitis pergyveno karus, badus ir gaisrus, tad tikriausiai pergyventų ir referendumo sprendimą išstoti iš ES, tik klausimas, koks jis tada būtų. Tad, sako Sitis, taip rizikuoti neverta.
