Vokietijos kanclerė Angela Merkel priims radikalių kairiųjų pažiūrų Graikijos premjerą Aleksį Ciprą, kuris yra įvardijęs Berlyno vykdytą spaudimą Atėnams laikytis griežto taupymo politikos kaip pagrindinę priežastį, lėmusią Graikijos "humanitarinę krizę", temdomą skurdo ir masinio nedarbo.
Graikijos premjeras A.Cipras savo laiške Vokietijos kanclerei A.Merkel nurodė, kad Atėnai nesugebės apmokėti savo skolų be Europos Sąjungos finansinės pagalbos, pirmadienį pranešė dienraštis „Financial Times“.
Laikraštis nurodė gavęs to kovo 15 dieną datuoto laiško kopiją, o A.Cipras jame „perspėja, kad jo vyriausybė bus priversta arba apmokėti skolas – daugiausiai Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) – arba toliau mokėti socialines išmokas“.
„Šiuo laišku raginu jus neleisti nedidelei pinigų srauto problemai ir tam tikrai „institucijų inercijai“ peraugti į didelę problemą Graikijai ir Europai“, – rašo A.Cipras.
A.Cipras yra įvardijęs Berlyno vykdytą spaudimą Atėnams laikytis griežto taupymo politikos kaip pagrindinę priežastį, lėmusią Graikijos „humanitarinę krizę“, temdomą skurdo ir masinio nedarbo.
A.Merkel savo ruožtu akcentuoja – jeigu pinigų pristigusi Graikija nori toliau gauti paskolų, kurių didžiąją dalį finansuoja Vokietija, ji privalo priimti karčius apkarpymų ir reformų vaistus.
Graikijos skolintojai vasarį sutiko keturiems mėnesiams pratęsti 240 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos paketą mainais į Atėnų pažadus vykdyti tolesnes reformas.
Praeitą savaitę vykusiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime Graikija ragino Briuselį pervesti Atėnams gyvybiškai svarbias lėšas, kad šalis artimiausiomis dienomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto bei tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.
Tuo tarpu Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindosas sekmadienį dar labiau sugriežtino toną, sakydamas, kad Atėnai negaus daugiau pinigų, kol neįgyvendins visų savo pasiūlytų reformų.
A.Merkel taip pat akcentuoja – jeigu pinigų pristigusi Graikija nori toliau gauti paskolų, kurių didžiąją dalį finansuoja Vokietija, ji privalo priimti karčius apkarpymų ir reformų vaistus.
Duodamas interviu Graikijos dienraščiui "Kathimerini" prieš kelionę į Berlyną A.Cipras sakė, kad susitikimas su A.Merkel bus galimybė pasikalbėti "be jokio derybų spaudimo".
„Tai svarbu, nes mes galėsim kalbėtis apie tai, kas kenkia Europai ir kaip pagerinti abiejų mūsų šalių santykius“, – nurodė jis.
"Per šį susitikimą susidurs du pasauliai", - komentavo Berlyno laisvajame universitete dirbantis politologas Hajo Funke.
„Graikijos politiniame pasaulyje kairiosios pakraipos vyriausybė susiduria su žlungančia visuomenė, visuomenės pakrikimu, kuris yra didesnis už viską, ką esame matę Vakarų Europoje nuo 1945 metų“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
„Kitas pasaulis yra gerovės valstybė, dominuojanti Europoje, Vokietijoje –besirūpinanti savo ekonominės gerovės išlaikymu, o dabar prašoma padėti kitai šaliai ne visiškai suprantamomis sąlygomis“, – aiškino analitikas.
Didėjant įtampai, į paviršių vėl išniro istorinės nuoskaudos – A.Cipro vyriausybė rengiasi pateikti reikalavimą sumokėti reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metais nacių vykdytą Graikijos okupaciją, nors šią problemą Berlynas laiko jau išspręsta.
Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Kocijas atrodė tiesiantis alyvų šakelę Berlynui savo vyriausybės vadovo vizito išvakarėse, kai duodamas interviu Vokietijos dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ pareiškė, kad tam opiam klausimui spręsti galėtų būti sudaryta graikų ir vokiečių specialistų darbo grupė.
Siekdama išsklaidyti įtampą A.Merkel praeitą savaitę pareiškė norinti surengti nuodugnias derybas su A.Cipru, kuris bus pasitiktas Berlyne išrikiuotos garbės kuopos 18 val. Grinvičo (20 val. Lietuvos) laiku.
„Turėsime laiko išsamiai pasikalbėti, galbūt netgi pasiginčyti“, – kanclerė sakė praeitą savaitę, tačiau taip pat reiškė abejones, kad sprendinys Graikijos skolų krizei gali būti greitai rastas.
Ji pakartojo nepritarianti potencialiam Graikijos pasitraukimui iš euro zonos. A. Merkel pažymėjo, kad „jeigu nepavyks eurui, nepavyks ir Europai“, taip pat tvirtino, kad sprendimas gali būti pasiektas tik Europos lygiu.
Graikijos skolintojai vasarį sutiko keturiems mėnesiams pratęsti 240 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos paketą mainais į Atėnų pažadus vykdyti tolesnes reformas.
Praeitą savaitę vykusiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime Graikija ragino Briuselį pervesti Atėnams gyvybiškai svarbias lėšas, kad šalis artimiausiomis dienomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto bei tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.
Tačiau Ispanijos ministras L.de Guindosas sakė savaitraščiui „Financial Times“, kad Atėnai negaus daugiau pinigų iš euro zonos pagalbos fondo, „kol nebus atliktas realus patikrinimas, jog jų reformoms buvo pritarta ir kad jos įgyvendinamos“.
