„Šįvakar man malonu pasakyti, kad šie pagrindiniai strateginiai tikslai artėja prie pabaigos“, – pažymėjo D.Trumpas trečiadienį, sakydamas kalbą, kurios laukimas sukėlė nerimą ne vienoje pasaulio sostinėje. Jis turėjo omenyje žalą, padarytą šalies raketų programai, laivynui, kariuomenei ir statytiniams.
Prezidentas taip pat pasigyrė, kad „sunkioji dalis baigta“, ir optimistiškai išreiškė viltį, jog pasitraukimas palengvins ekonominį skausmą, kurį Irano išpuoliai prieš Persijos įlankos laivybos ir energetikos infrastruktūrą sukėlė vartotojams JAV ir visame pasaulyje.
Tačiau Iranas pabrėžė, kad jis pats pasirinks, kada baigsis karas, ir nerodo jokių ženklų, kad sudės ginklus, kol JAV nesutiks su jo reikalavimais.
Teheranas atmeta „galutinius terminus“ ir yra pasirengęs kovoti „mažiausiai šešis mėnesius“, anksčiau šią savaitę nurodė šalies diplomatijos vadovas Abbasas Araghchi.
CNN išskyrė priežastis ir grėsmes, rodančias kodėl, anaiptol nei sako D.Trumpas, sunkioji karo dalis dar toli gražu nesibaigė.
Branduolinių medžiagų turintis režimas įgyja drąsos
Antradienį D.Trumpas pareiškė, kad jo vienintelis tikslas – neleisti Iranui sukurti branduolinio ginklo – buvo pasiektas. JAV subombardavo kelis Irano branduolinius objektus, tačiau apie pusė tonos ypač prisodrinto urano, kuris galėtų būti panaudotas bombai pagaminti, taip ir nubuvo rasta.
Nepaisant D.Trumpo teiginio, kad dabar Iraną valdantys „visai kiti žmonės“, kurie yra „daug protingesni“, ekspertai turi pagrindo manyti, kad Iranas dabar yra labiau linkęs siekti bombos nei prieš karą.
Lyderis ajatola Ali Khamenei, kuris ir paskelbė fatvą, draudžiančią kurti branduolinį ginklą, buvo nužudytas per JAV ir Izraelio smūgių kampaniją.
Dabar šalies griežtosios linijos šalininkai reikalauja ginkluoti branduolinę programą, teigdami, kad Irano, kaip slenkstinės branduolinės valstybės, statusas nebuvo veiksminga atgrasymo priemonė.
Nepavykus nuversti Islamo respublikos, JAV paliktų žymiai griežtesnės linijos režimą, kuriame civilinius lyderius trypia Islamo revoliucijos gvardijos korpusas. Tikėtina, kad dėl gvardijos Iranas taps dar labiau uždaras ir gerokai sustiprins susidorojimą su laisvėmis ir nesutarimais.
Hormuzo sąsiauris tampa ginklu
Ankstyvas pasitraukimas iš karo su Iranu faktiškai reikštų, kad Vašingtonas pripažįsta nesugebėjęs diplomatiniu ar kariniu būdu atverti Hormuzo sąsiaurio.
D.Trumpas yra sakęs, kad sąsiauris „atsivers natūraliai“, o dujų kainos „kris“ po JAV pasitraukimo, argumentuodamas tuo, kad JAV importuoja palyginti nedaug energijos iš Artimųjų Rytų, todėl vandens kelio apsauga turėtų tekti tiems, kurie ją importuoja.
Tačiau rinkos taip neveikia, pastebi CNN. Kaina, kurią amerikiečiai moka degalinėse, nustatoma pasaulinėje rinkoje, neatsižvelgiant į tai, iš kur gaunami degalai, o pasiūlos šokas, jei jo nesureikšmintume, vis tiek padidintų kainas JAV.
Pasitraukimas nesudarius susitarimo dėl sąsiaurio atvėrimo iš esmės reikštų Irano pergalę įtvirtinant savo suverenitetą šiame viename svarbiausių vandens kelių, taip suteikiant jam didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai ir kur kas daugiau galios nei iki šiol.
ranas tikrina per sąsiaurį plaukiančius laivus ir, kaip pranešama, taiko iki 2 mln. dolerių už laivą siekiantį mokestį, todėl kyla pavojus, kad tai taps nauja norma – taip sukuriamas naujas pajamų šaltinis Teheranui kariaujant karą, kurio jis neketina nutraukti.
Persijos įlanka palikta likimo valiai
Iranas karo metu pažeidė du tabu santykiuose su Persijos įlankos arabų kaimynais: pirmą kartą pradėjo tiesiogines atakas prieš jų teritoriją, taip nubausdamas juos už jų sąjungininkės JAV veiksmus, ir faktiškai uždarė Hormuzą jų naftos gabenimui, taip atimdamas iš jų ekonominį gelbėjimosi ratą.
Persijos įlankos valstybės abi šias aplinkybes laiko egzistencinėmis, todėl greitas pasitraukimas iš karo nesudarius susitarimo gali lemti, kad jos dar daugelį metų gali patirti pakartotines atakas.
Be to, Iranas įgytų didelę įtaką joms, nes galėtų diktuoti sąlygas, kuriomis jos gali eksportuoti naftą, ir toliau grasinti raketų smūgiais į jų miestus, jei jos atsisakytų paklusti vis karingiau nusiteikusiai Islamo Respublikai.
Taip pat tikėtina, kad kils klausimų dėl netiesioginio susitarimo, pagal kurį Persijos įlankos investicijos ir strateginis suderinamumas siejami su nuolatine JAV apsauga. Kai D.Trumpas lankėsi Katare per savo pirmąją suplanuotą kelionę antrosios kadencijos metu, jis pareiškė, kad „mes jus saugosime“, o Persijos įlankos valstybės pažadėjo trilijonus dolerių JAV investicijų.
Skubus pasitraukimas, palikus Persijos įlankos valstybes likimo valiai, greičiausiai būtų vertinamas kaip šio pažado išdavystė.
Izraelis tęsia karą prieš Iraną ir Libaną
Skubotas JAV pasitraukimas iš karo paliktų Izraelį kariauti vieną, o tai gali nulemti tolesnę karo trajektoriją. Libane ir Gazos Ruože Izraelis, sutikęs nutraukti ugnį, toliau smūgiavo priešininkams, motyvuodamas kitos pusės pažeidimais.
Paskutinio konflikto su Iranu pradžioje Izraelis parodė, kad siekia iš esmės susilpninti, o gal net nuversti Irano režimą, todėl Amerikos pasitraukimas, kai Islamo Respublika liko pakankamai tvirta, gali atrodyti Izraeliui kaip neužbaigtas darbas.
Tačiau Vašingtonas jau anksčiau įrodė, kad gali sulaikyti Izraelį, kai to nori. Per paskutinį Izraelio ir Irano karą 2025 m. birželį, kai D.Trumpas ėmėsi veiksmų konfliktui užbaigti, jis teigė privertęs Izraelį atšaukti lėktuvus, kurie jau buvo išskridę smogti Iranui.
Ir net jei Izraelis sustabdys smūgius Iranui, nėra jokių garantijų, kad Teheranas atsakys tuo pačiu. Per metus du kartus tapęs Izraelio taikiniu, Iranas greičiausiai sieks garantijų, kad daugiau nebus puolamas, o tai vargu ar bus pasiekta be oficialios, derybomis pasiektos karo pabaigos.
Iranas taip pat ne kartą primygtinai reikalavo, kad būtų sudarytas išsamus susitarimas, kuriuo būtų nutrauktos kovos Libane. Mažai tikėtina, kad JAV pasitraukimas padės išspręsti šią problemą.
Izraelis suintensyvino savo kampaniją Libane po karinės grupuotės „Hezbollah“ smūgių, kuriais buvo remiamas Iranas, ir planuoja sulyginti su žeme ir išlaikyti šalies pietų teritoriją, kol nuspręs, kad „Hezbollah“ grėsmė yra pašalinta.
-
Kinija išpeikė JAV ir Izraelį: tai pagrindinė priežastis
-
„Iranas priblokštas“: griebėsi stipriausio savo ginklo – dabar nori dar daugiau
-
Emmanuelis Macronas: Trumpas kenkia NATO
-
Macronas karinę operaciją Hormuzo sąsiauriui išlaisvinti vadina „nerealia“
-
Hormuzo sąsiaurio blokada: naujausi duomenys
-
Austrija smogė Trumpui: atmetė JAV prašymus
-
Po Donaldo Trumpo kalbos naftos kainos ir toliau kopia į viršų
