Gamyklos darbuotojas Aleksandras tikino, kad jaučiasi užtikrintai. Tačiau, jo nuomone, Lenkija ir Lietuva, darydamos spaudimą Kaliningradui, „nori pasipuikuoti, parodyti savo jėgą, sustiprinti savo sienas“.
Tačiau jo miestas „tikrai nėra tas, kuris pasiduoda“, pridūrė 25 metų vyras, didžiuodamasis, kad Rusija turi daug daugiau ginklų nei mažesnės kaimynės.
Aleksandro pasisakymai beveik žodis į žodį atkartoja Kremliaus retoriką ir nepertraukiamą kritiką NATO šalims. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jau daugelį metų kaltina karinį aljansą sulaužius akivaizdų pažadą nesiplėsti į rytus.
Birželį jis pareiškė, kad rusai buvo „apgauti, apmulkinti dėl NATO neišplėtimo“.
Ukraina ir Vakarai atmeta šį pasakojimą kaip V.Putino iškeltą pretekstą pateisinti puolimą, kuris tapo didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Rusijos kaimyninėse šalyse jaučiamas konfrontacijos intensyvumas.
Lenkija ir Lietuva, turinčios sausumos sieną su Kaliningradu, praktiškai uždarė savo sienas rusams, išskyrus ribotas išimtis.
Naujasis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė manantis, kad Rusija yra „pasirengusi smogti kitoms šalims“ po to, kai NATO naikintuvai numušė Lenkijos oro erdvėje skridusius Rusijos bepiločius orlaivius.
„Tegul laksto“
Kaliningradas – anksčiau vokiškas miestas, vadintas Karaliaučiumi, kol po Antrojo pasaulinio karo tapo sovietiniu, – Maskvai yra strategiškai svarbus.
Jame įsikūręs Rusijos Baltijos jūros laivynas ir laikomos balistinės raketos „Iskander“ – tos pačios, kurias Maskva reguliariai paleidžia į Ukrainą.
Drabužių parduotuvėje dirbanti 63 metų Marina šaipėsi iš regiono Europos Sąjungos kaimynių, sakydama, kad jos turėtų susitelkti į savo problemas.
„Tegul laksto, – sakė ji. – Kaliningrade esu 100 proc. apsaugota. Aš nebijau NATO“.
Gidė Anna Dmitrik, rodydama rusų turistams vokiečių filosofo Immanuelio Kanto kapą, su palengvėjimu konstatavo, kad Kaliningradas nebuvo Ukrainos atsakomųjų dronų atakų, nuo kurių nukentėjo daugelis kitų regionų, taikinys.
„Čia ramu. Kol kas mes nebijome, – sakė moteris ir pridūrė: – Nežinau, kas bus toliau.“
Tačiau priminimų apie karą apstu. Plakatai ragina vyrus užsirašyti kovoti Ukrainoje už Rusijos „pergalės armiją“. Pastatus puošia milžiniškos „Z“ raidės – Maskvos pajėgų Ukrainoje simbolis.
Ne viskas rožėmis klota
Tačiau už drąsos kaukių slypi jausmas, kad Kaliningrado gyventojai yra labiau izoliuoti ir gyvena blogiau nei prieš 2022 m. vasarį.
Jiems uždrausta naudotis ES oro erdve, todėl lėktuvai, jungiantys šį eksklavą su likusia Rusijos dalimi, turi rinktis ilgą aplinkkelį į šiaurę per Suomijos įlanką.
Traukinys, jungiantis jį su Maskva, yra fiziškai užplombuotas, nes kerta Lietuvą, o norint įlipti į traukinį rusų keleiviams reikia vizos arba tranzito leidimo.
Anksčiau „į Lenkiją galėjai važiuoti apsipirkti arba tiesiog pasivaikščioti. Važinėjo autobusai ir sunkvežimiai“, prisiminė 48 metų mechanikas Vitalijus Cypliankovas.
„Tada gyvenimas buvo geresnis“, – pridūrė jis.
„Dabar viskas uždaryta. Viskas brangiau, absoliučiai viskas pabrango“, – nuogąstavo Vitalijus.
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje infliacija išaugo visoje Rusijoje, tačiau sudėtinga logistika ypač smarkiai paveikė Kaliningradą. Nors Lenkijos siena techniškai yra atvira, įvažiuoti gali tik ES gyvenantys rusai. Eismas į šalį praktiškai sustojo.
Dauguma netoli sienos esančių degalinių yra tuščios arba net uždarytos.
Didžiulis prekybos centras „Baltia“, esantis pakeliui į oro uostą, yra retai lankomas.
„Kaliningrado ekonominė padėtis labai bloga“, – pripažino ten dirbanti pardavėja Irina.
„Logistika yra labai sudėtinga, norint įvežti produktus iš (likusios) Rusijos, – sakė moteris, traukdama cigaretę. – Viskas brangsta“.
