Jungtinės Karalystės rinkimų komisija patvirtino, kad Rusijos federacijos centrinės rinkimų komisijos nariai yra pakviesti stebėti rinkimų. Rusijos ambasada Londone tikina, kad Maskva nėra suinteresuota jokia referendumo baigtimi.
Tokiais teiginiais verčia abejoti škotų referendumo patirtis. Žurnalistų tyrimas parodė, kad Rusijos rinkimų stebėtojai konsultavo atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės norėjusios grupės narius, viešai abejojo referendumo rezultatų teisingumu, o rusų interneto troliai uzurpavo diskusijas viešojoje erdvėje.
Aktyviai peikė Škotijos nepriklausomybės referendumo eigą
2014 metų rugsėjo mėnesį Škotijoje vykęs referendumas savo svarba prilygo „Brexit“ debatams. Škotų pasitraukimas būtų sudavęs stiprų smūgį Jungtinei Karalystei.
Beveik 16 milijonų svarų sterlingų kainavusiame politiniame procese dalyvavo stebėtojai iš daugybės šalių, tačiau aktyvumu visus pranoko būtent Rusijos atstovai.
Vienas aktyviausių veikėjų buvo keturių asmenų grupės lyderis Igoris Borisovas – Maskvoje įsikūrusio Rinkimų teisės instituto atstovas. Nepriklausomu besiskelbiantis institutas turi tvirtus ryšius su Kremliumi.
Dar prieš referendumo pradžią vienas iš grupės narių, Tarptautinio naujai įkurtų valstybių instituto narys Aleksejus Martynovas socialiniuose tinkluose aiškino, kad referendumą lydi daugybė pažeidimų.
„Įdomu, kad net 750 tūkstančių asmenų registravosi balsuoti paštu. Tai daugiau nei 17 procentų visų rinkėjų. Kas ten aiškino apie didelį išankstinio balsavimo kiekį Rusijos rinkimuose“, – sarkastiškai kaltinimus Rusijai atmetė stebėtojas Škotijoje.
Stebėtojo elgesio kodeksas reikalauja nešališkumo vertinant padėtį prieš balsavimą, tačiau A.Martynovas dar prieš balsų suskaičiavimą viešai tėškė: „Jau aišku, kad jie sukčiaus“.
Nepriklausomo stebėtojo iš Rusijos, „Golos“ organizacijos, Vitalijaus Kovino teigimu, ši su Kremliumi siejama grupelė balsų skaičiavimo metu elgėsi itin keistai ir piktinosi viskuo, kas vyksta aplinkui.
Paskelbė apie rezultatų klastojimą
55 proc. škotų balsavus prieš nepriklausomos Škotijos valstybės sukūrimą Glazgo gatvėse kilo susirėmimai tarp skirtingas puses palaikančių grupuočių. Škotijos nepriklausomybės kampanijos atstovas Douglas Danielis patvirtino, kad tuo metu Škotija buvo itin pažeidžiama.
„Tai buvo tas metas, kai pasirodė straipsniai, kalbantys apie Rusiją ir apie tai, kad referendumo rezultatai suklastoti. Tada aš apie juos sužinojau“, – apie rusų stebėtojų grupelės darbus pasakojo D.Danielis.
Rusai nesnaudė. Jau kitą dieną pasirodė straipsniai Rusijos ir netgi Jungtinės Karalystės žiniasklaidoje, kuriuose I.Borisovas skelbė, kad „balsavimas neatitiko tarptautinių referendumų rengimo taisyklių“.
I.Borisovas viso pasaulio žiniasklaidai pasakojo apie tariamą chaosą balsų skaičiavimo vietose. „Dėžės su balsais gulėjo neprižiūrimos“, – porino Rusijos stebėtojas.
Dėžės su balsais gulėjo neprižiūrimos, – porino Rusijos stebėtojas.
Šie pareiškimai pasirodė „Newsweek“, „Daily Mail“, „The Guardian“ ir sulaukė daugybės peržiūrų. Pasipiktinusi škotų dalis internete organizavo grupę „Eisena už naują balsavimą“, kurioje sklido I.Borisovo tariami liudijimai apie klastotus rezultatus.
Tuo pat metu prie viešosios erdvės chaoso prisijungė rusų interneto troliai, aiškinę apie chaotišką balsavimą Škotijoje.
Tokie Rusijos atstovų pareiškimai vertė griebtis už galvos Europos studentų forumo atstovą, vieną iš rinkimų stebėtojų Adrianą Browarczyką. Jo teigimu, niekas nepastebėjo jokių rimtesnių pažeidimų.
„Manau, kad Borisovas tyčia pradėjo kritikuoti balsavimo procesą. Tai primena Kremliaus remiamų pareigūnų bandymą elgtis taip, kad būtų diskredituotas Europai svarbus procesas“, – kalbėjo A.Browarczykas.
Pralaimėjusios Škotijos nepriklausomybės kampanijos atstovas D.Danielis patvirtino, kad po šios Rusijos sukeltos chaoso kampanijos Škotijoje iki šiol yra žmonių, kurie mano, kad turėjo laimėti nepriklausomybės šalininkai. Pasak jo, nepadeda net balsus skaičiavusių žmonių tikinimai, kad viskas ėjosi sklandžiai.
Tamsi praeitis ir Ramzano Kadyrovo teisinimas
Neramumus britų žiniasklaidoje savo pasisakymais kurstęs I.Borisovas iškilo Rusijoje 2000-aisiais metais. Kaip ir dauguma artimų Vladimiro Putino aplinkos žmonių.
Jis malšino rinkimų skandalą Saratove, aiškindamas, kad protokolai, fiksavę daugybę pažeidimų, buvo užpildyti neteisingai, tad negali būti perduoti prokuratūrai.
2002 metais jis apgynė tuometinį Krasnojarsko gubernatorių ir dabartinį vyriausybės darbuotoją Aleksandrą Chloponiną, kuris buvo kaltinamas rinkimų rezultatų klastojimu.
Tais pačiais metais jau gelbėjo Kalmukijos lyderio ir pasaulio šachmatų federacijos (FIDE) vadovo Kirsano Iliumžinovo garbę.
Nenuostabu, kad toks aktyvus lojalumas nebuvo pastebėtas, I.Borisovas paties V.Putino skyrimu 2007 metais pateko į centrinę rinkimų komisiją.
2008 metais I.Borisovas pademonstravo geraširdiškumą ir Čečėnijos lyderiui Ramzanui Kadyrovui, gindamas šio pergalę rinkimuose, kuriuose oficialiai dalyvavo daugiau nei 100 proc. rinkėjų.
„Manau, kad Čečėnijos vadovas turėjo galvoje, kad prieš ir po rinkimų gyventojų skaičius kinta“, – porino Jungtinės Karalystės referendumą stebėsiantis pareigūnas.
Ekspertai neabejoja, kad I.Borisovo vadovaujama grupė stengsis pasinaudoti šia galimybe ir viešai abejos britų referendumo eiga. „Jie visais būdais bando pateisinti tą referendumą Kryme“, – sakė Chatham House Ukrainos forumo analitikė Orysia Lucevič.
