Šiame susitikime Vakarų pusę atstovavo vadinamojo „eurotrejeto“ šalių, teikiančių aktyviausią diplomatinę paramą Ukrainai, atstovai: buvęs Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo patarėjas Timas Barrow, buvęs Vokietijos valstybės sekretorius Markusas Edereris ir patyręs Prancūzijos diplomatas Pierre Vimonas.
Tačiau šaltiniai atsisakė įvardyti diskusijoje dalyvavusį buvusį Kremliaus pareigūną.
Neformalios diskusijos tarp buvusių pareigūnų ir analitinių centrų ekspertų, net ir tų šalių, kurios viena kitą laiko priešininkėmis, – dažna praktika tarptautiniuose santykiuose. Tokių susitikimų dalyviai veikia nepriklausomai nuo savo vyriausybių, bandydami išanalizuoti galimus sudėtingų problemų sprendimo būdus. Vėliau jie gali perduoti savo ekspertinę nuomonę apie tokių diskusijų rezultatus vyriausybėms.
Pasak vieno iš „Bloomberg“ šaltinių, konsultacijos Vienoje vyko Šveicarijos analitinio centro „Humanitarinian dialogue center“ iniciatyva, kuris save pristato kaip „pirmtaką nepastebimo, nešališko ir nepriklausomo tarpininkavimo konfliktų srityje“. Tiek M.Edereris, tiek P.Vimonas yra šio centro stebėtojų tarybos nariai.
Šio centro atstovai „Bloomberg“ žurnalistams sakė, kad jų organizacija „visada pasirengusi remti dialogo užmezgimo iniciatyvas, kurios gali prisidėti prie konfliktų sprendimo ir žmonių kančių palengvinimo“.
Remiantis centro pareiškimu, jis paprastai „veikia labai nepastebimai, siekdamas apsaugoti tokias iniciatyvas, nes jos dažnai įgyvendinamos nepriklausomai, be jokio oficialaus dalyvavimo“.
Susitikimai tarp Rusijos atstovų ir buvusių Vokietijos politikų ne kartą vyko Baku, kiek anksčiau pranešė laikraštis „Die Zeit“ ir vokiečių ARD televizijos laida „Kontraste“, remdamiesi savo atlikto tyrimo rezultatais.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas patvirtino, kad liepos mėnesį jo šalies sostinėje susitikę Vokietijos ir Rusijos pareigūnai aptarė būdus, kaip užbaigti karą Ukrainoje.
Tačiau, remiantis „Die Zeit“ informacija, Vokietijos saugumo tarnybos šiuos susitikimus vertina kaip Rusijos operaciją, skirtą daryti įtaką Vokietijos politikai. Panašų požiūrį palaiko ir kitos Vakarų specialiosios tarnybos.
Liepos mėnesį Rusijos pusė, kurią atstovavo ilgą laiką su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu dirbęs Viktoras Zubkovas, vadinamosios Žmogaus teisių tarybos pirmininkas Valerijus Fadejevas ir Rusijos mokslų akademijos Europos instituto direktorius Aleksejus Gromyka, panašu, turėjo planų duoti vokiečiams suprasti, kad karo veiksmų nutraukimas Ukrainoje įmanomas tik Rusijos sąlygomis ir jog reikėtų apsvarstyti Vokietijos ir Rusijos santykių normalizavimo klausimą po karo, rašė „Die Zeit“.


