Slaptos JAV žvalgybos ataskaitos, įskaitant ir paskutinę, datuojamą kovo 6 d., išreiškiamos abejonės dėl V.Putino pasiryžimo nutraukti karą Ukrainoje.
„Šiais pranešimais nesiekiama įvertinti prezidento Donaldo Trumpo diplomatinių pastangų nutraukti karą Ukrainoje ar pasiūlymo dėl 30 dienų paliaubų perspektyvų. Tačiau jie pabrėžia sunkią užduotį, su kuria susiduria D.Trumpas ir jo nacionalinio saugumo komanda, ir kelia klausimų, ar Baltieji rūmai teisingai supranta V.Putino norą sudaryti taiką“, – rašoma straipsnyje.
Tuo pat metu, kai kurių JAV pareigūnų nuomone, net jei V.Putinas sutiks su laikinomis paliaubomis, jis jas išnaudos savo kariuomenės poilsiui ir perginklavimui – ir greičiausiai pažeis susitarimo sąlygas, surengdamas provokaciją, dėl kurios apkaltins Ukrainą.
Kitų pareigūnų teigimu, pranešimuose pateikiamos atsargesnės prognozės dėl to, kokioms taikos sąlygoms V.Putinas galėtų pritarti galimam taikos susitarimui. Tačiau jie pripažino, kad nėra jokių požymių, jog V.Putinas atsisakė savo reikalavimo įtraukti Ukrainą į Rusijos saugumo ir ekonomikos orbitą.
„Jis jau seniai trokšta atkurti „Motiną Rusiją“, – pareiškė vienas iš šaltinių.
Nors neaišku, ar D.Trumpas buvo asmeniškai supažindintas su kovo 6 d. žvalgybos ataskaita, vienas pašnekovas nurodė, kad tai buvo tokio pobūdžio analizė, kuria tradiciškai dalijamasi su prezidentu.
Pasak kito su šiuo klausimu susipažinusio asmens, atrodo, kad kai kurie JAV vertinimai dėl V.Putino ryžto nesitaikyti su kitų iškeltomis sąlygomis erzina D.Trumpą.
„Prezidentas desperatiškai siekia sudaryti sandorį. O rusai nerodo jokių nusileidimo ženklų. Jie didina savo reikalavimus“, – rašo „The Washington Post“.
Tuo tarpu Europos žvalgybos pareigūnas, remdamasis per pastarąjį mėnesį surinkta žvalgybine informacija, teigė, kad Rusijos pareigūnai iš tikrųjų mano, jog D.Trumpas yra silpnas, neturi principų ir gali būti atviras manipuliacijoms.
Šaltinis pabrėžė, kad, jei bus pasiektos nuolatinės paliaubos, Maskva greičiausiai grįš prie „hibridinių“ arba nekarinių priemonių pakenkti Ukrainai, kaip tai darė 2014 m. po invazijos į Krymą ir Rytų Ukrainą, o toliau – plataus masto invazijos 2022 m. metu.
Manoma, kad tai apimtų ekonominę ir diplomatinę prievartą, infiltraciją į Ukrainos elitą, verslo bendruomenę, saugumo tarnybas ir ginkluotąsias pajėgas ir įtaką per Rusijos bažnyčią Ukrainoje.
„Invazija 2022 m. įvyko, nes hibridinės priemonės nedavė rezultatų“, – pareiškė vienas amerikiečių pareigūnas.
Pastaraisiais metais Rusija aktyviau naudojo hibridinius metodus Europoje: bandė nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos generalinį direktorių, padeginėjo Didžiojoje Britanijoje ir kitose Europos šalyse, kišosi į rinkimus Moldovoje.
Buvęs JAV žvalgybos pareigūnas ir Rusijos ekspertas Eugene'as Rumeris, „Carnegie“ tarptautinės taikos fondo analitikas sakė nemanantis, kad paliaubomis ar taikos sutartimi viskas baigsis.
„Tai nauja nuolatinė priešprieša tarp Rusijos ir likusios Europos“, – pastebėjo jis.
Kiti analitikai „The Washington Post" teigė manantys, kad derybos gali duoti teigiamą rezultatą, jei Vašingtonas ir Europa tinkamai išnaudos savo galimybes.
„Kad V.Putinas nustotų kovoti, jis turi manyti, kad gali laimėti derybose, – mano Ericas Ciaramella, buvęs JAV žvalgybos pareigūnas ir Rusijos ekspertas „Carnegie“ tarptautiniame taikos fonde. – Tačiau tai nereiškia, kad jis laimės. Raktas į palankų ir ilgalaikį paliaubų susitarimą bus nustatyti saugumo priemones Ukrainai, kurios leistų jai atkurti savo karinę galią ir atgrasytų nuo naujo puolimo.“
Ketvirtadienį V.Putinas sakė, kad neprieštarauja laikinajam paliaubų susitarimui, tačiau pareikalavo, kad Ukraina nustotų mobilizuoti ir mokyti savo kariuomenę ir negautų ginklų iš savo sąjungininkų.
Pasak „The Telegraph“, V.Putinas taikė klasikinę Rusijos taktiką – vilkinti derybas, kad išspaustų kuo daugiau nuolaidų.
Leidinys „Financial Times“ taip pat rašė, kad Maskva nenori atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų Ukrainai kaip bet kokio taikos susitarimo dalies.



