Sekmadienio rinkimai vyks Slovėnijoje paaštrėjus politiniams nesutarimams. Apžvalgininkai sako, kad šis balsavimas lems, ar 2 mln. gyventojų turinčioje nedidelėje Alpių valstybėje dar labiau įsigalės dešiniojo populizmo tendencijos, ar ji visgi grįš prie tradiciškai nuosaikios politinės pusiausvyros.
Pastarojo meto viešosios nuomonės apklausos rodo, kad J.Janšos Slovėnijos demokratinė partija (SDS) pagal populiarumą žengia koja kojon su neseniai įkurtu liberalų ir žaliųjų „Laisvės judėjimu“ (GS).
Jam vadovauja išsilavinimą JAV įgijęs Robertas Golobas, žadantis sudaryti koalicinę vyriausybę, kurioje drauge dirbs centro ir kairiosios politinės jėgos.
Apklausos rodo, kad abi šias politines jėgas palaiko po maždaug 20 proc. rinkėjų. Kelios mažesnės kairiųjų ir dešiniųjų partijos nuo jų atsilieka ir turi silpnesnes pozicijas kovoje dėl 90 vietų parlamente. Kai kurios apklausos rodo, kad apie 20 proc. rinkėjų vis dar neapsisprendę, už ką atiduos savo balsą.
Kadangi nė vienai partijai tikriausiai nepavyks gauti pakankamai balsų, kad galėtų savarankiškai suformuoti vyriausybę, analitikai prognozuoja, kad R.Golobas po rinkimų turės geresnes galimybes nei J.Janša suburti koaliciją.
63 metų politikos veteranas J.Janša prie vyriausybės vairo stojo 2020 metais, prasidėjus koronaviruso pandemijai. Jis šiame poste pakeitė atsistatydinusį liberalą. Nors premjeras mėgsta girtis sudėtingu laikotarpiu pasiektais ekonominiais laimėjimais, oponentai reiškia susirūpinimą dėl jo vis labiau autoritarinio kurso.
„Laukia įtempta kova, – sakė J.Janša prieš rinkimus organizuotame savo partijos suvažiavime. – Kausimės dėl kiekvieno balso.“
