Saudo Arabija, Kataras ir Omanas aktyviai atkalbinėja JAV prezidentą nuo puolimo prieš Iraną, nes baiminasi „rimtų padarinių regione“, naujienų agentūrai AFP atskleidė vienas aukšto rango Saudo Arabijos pareigūnas.
„Trys Persijos įlankos valstybės paskutinę minutę atkakliai ir desperatiškai dėjo diplomatines pastangas, kad įtikintų prezidentą Trumpą suteikti Iranui galimybę parodyti gerus ketinimus. Dabar vyksta derybos, kad būtų remiamasi įgytu pasitikėjimu ir išlaikoma dabartinė teigiama atmosfera“, – aiškino šaltinis.
Laikraštis „Financial Times“ taip pat atkreipė dėmesį, kad ir kitos Artimųjų Rytų šalys stengiasi daryti įtaką D.Trumpui.
Intensyvios diplomatinės pastangos, įskaitant paties Irano ir JAV administracijos derybas, sumažino įtampą Persijos įlankoje, teigė trys arabų šalių vyriausybėms artimi asmenys.
Regiono šalys, įskaitant Saudo Arabiją, Katarą, Omaną ir Egiptą, taip pat Turkiją, ragino Vašingtoną elgtis santūriai, įspėdamos apie galimą žalą kaimyninėms šalims JAV smūgio atveju, įskaitant pasaulinių naftos ir dujų kainų kilimą.
„Kol kas pavyko pasiekti deeskalaciją. JAV palieka laiko deryboms su Iranu ir stebi, kaip klostysis situacija“, – „Financial Times“ teigė vienas arabų šalių pareigūnas.
Apie tai, kad Saudo Arabija, Omanas ir Kataras atkalbinėja Baltuosius rūmus nuo bet kokios karinės operacijos, argumentuodami, kad bandymas nuversti Irano režimą sukeltų sumaištį naftos rinkose ir galiausiai pakenktų JAV ekonomikai, praėjusią dieną pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis Persijos įlankos pareigūnais.
Pasak Saudo Arabijos pareigūnų, Rijadas patikino Teheraną, kad nesivels į galimą konfliktą ir neleis JAV naudoti savo oro erdvės smūgiams.
Pirmenybė – diplomatiniam keliui
JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas teigia, kad D.Trumpo administracija teikia pirmenybę diplomatiniam, o ne kariniam įtampos su Iranu sprendimui.
Per Floridoje vykusią Izraelio ir Amerikos tarybos konferenciją paklaustas, ar, jo nuomone, tikėtinas JAV karinis smūgis Iranui, S.Witkoffas atsakė: „Tikiuosi, kad bus priimtas diplomatinis sprendimas. Tikrai tikiu.“
JAV pasiuntinys sako, kad diplomatiniu susitarimu su Iranu būtų sprendžiami keturi klausimai: branduolinės medžiagos sodrinimas, raketos – jie turi sumažinti savo atsargas, faktinė [branduolinė] medžiaga, kurią jie turi, t.y. maždaug 2 000 kg sodrintos medžiagos, kurios grynumas svyruoja nuo 3,67 proc. iki 60 proc., ir įgaliotiniai.
S.Witkoffas mano, kad Iranas gali būti pasirengęs eiti į kompromisą visais keturiais klausimais, nes jo ekonomika yra tokioje sunkioje padėtyje.
„Jei jie norėtų grįžti į Tautų Lygą, mes galėtume diplomatiniu būdu išspręsti šias keturias problemas, tada tai būtų puikus sprendimas. Alternatyva yra bloga“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, ar turi žinią Irano žmonėms, kurie nori, kad režimas žlugtų, S.Witkoffas atsako: „Jie neįtikėtinai drąsūs žmonės, ir mes esame su jumis.“
D.Trumpas ne kartą grasino smogti Iranui, jei režimas nužudys protestuotojus, ką jis ir padarė, nužudydamas kelis tūkstančius žmonių.
Tačiau trečiadienį JAV lyderis paskelbė, kad Teheranas jam pranešė, jog protestuotojų žudymas nutrauktas, todėl kilo spėlionių, kad Vašingtonas nesuduos smūgio Iranui. Vis dėlto per pastarąją dieną JAV į regioną perkėlė papildomų karinių pajėgų.
„Vakar bendravome su iraniečiais, ir vienas iš dalykų, dėl kurių buvome susirūpinę, buvo žudynės, apie kurias sklido gandai – masinės egzekucijos, ir tai buvo nutraukta“, – aiškino S.Witkoffas.
Trumpo tonas švelnėja
Antradienį vienas Irano pareigūnas agentūrai „Reuters“ nurodė, kad žuvo apie 2 000 žmonių – tiek protestuotojų, tiek saugumo pajėgų karių.
Vėliau stebėtojai pranešė, kad žuvusiųjų skaičius viršijo 2 500. Viename vaizdo įraše matyti dešimtys kūnų maišuose, gulinčių prie Teherano morgo. Tačiau Izraelio žiniasklaida skelbia apie 20 tūkst. žuvusiųjų, nors šių duomenų patikrinti neįmanoma.
D.Trumpas kartu su savo administracijos nariais kelis kartus davė suprasti, kad svarsto galimybę surengti karinę operaciją, ir pažadėjo protestuotojams, kad „pagalba jau pakeliui“.
Trečiadienį personalas ir orlaiviai buvo atitraukti iš oro bazės Katare, kurioje dislokuota apie 10 tūkst. JAV karių. JAV taip pat nusprendė perkelti lėktuvnešio smogiamąją grupę iš Pietų Kinijos jūros į Artimuosius Rytus. Tai paskatino spėliones apie neišvengiamą smūgį Iranui.
-
Maskva teigia, kad Rusija nekelia jokios grėsmės Grenlandijai
-
Baltieji rūmai: Iranas atšaukė 800 protestuotojų egzekucijų
-
Baltieji rūmai: Europos karių dislokavimas Grenlandijoje neturi jokios įtakos Donaldo Trumpo planams
-
Trumpas gavo Nobelio taikos medalį: tik jis iš „antrų rankų“
-
Karas Ukrainoje. Kova dėl Ukrainos dangaus artėja prie lūžio taško: „Forbes“ nurodė pagrindinį rodiklį
Tačiau artėjant trečiadienio vakarui, D.Trumpas Ovaliajame kabinete pareiškė, kad gavo patikinimą, jog Iranas nustojo žudyti protestuotojus ir neplanuoja egzekucijų.
Didėja viltis, kad Teherano ir Vašingtono bendravimas, kuriam galėjo tarpininkauti trečiosios šalys, pavyzdžiui, Rusija ar Omanas, artimiausiomis dienomis gali peraugti į tolesnes derybas, pažymėjo "Financial Times“ šaltinis.
