Kovą ji pažadėjo paleisti dešimtis asmenų, tvyrant padidėjusiam JAV spaudimui Havanai.
Šis svarbus pranešimas pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sušvelnino de facto Kubos naftos blokadą, leisdamas Rusijos tanklaiviui pristatyti žalią naftą degalų stokojančiai salai.
D. Trumpo administracija ragino pakeisti komunistų valdomos Kubos valdymo sistemą, o JAV prezidentas svarstė apie salos „perėmimą“.
Tačiau pastaruoju metu abi pusės taip pat surengė derybas.
„Atrodo, kad nėra nepagrįsta manyti, jog tai yra ženklas, kad kai kurie abiejų vyriausybių pokalbiai stumiasi į priekį. Galbūt lėtai, bet stumiasi. Kur link? Neaišku“, – naujienų agentūrai AFP sakė Majamio universiteto Kubos studijų katedros vedėjas Michaelas Bustamante (Maiklas Bustamantė).
„Manau, kad taip pat turėsime pamatyti, kas įtraukta į šiuos paleidimus, kad suprastume jų galimą politinę reikšmę“, – sakė jis.
Politinių kalinių paleidimas jau seniai yra pagrindinis JAV reikalavimas Kuboje.
Kubos vyriausybė nenurodė, kam buvo suteikta malonė, taip pat nepasakė, kokius nusikaltimus jie padarė ar kada bus paleisti į laisvę.
Prezidentūra išplatintame pranešime nurodė, kad šis „humanitarinis ir suverenus gestas“ buvo pagrįstas nusikaltimų pobūdžiu, geru elgesiu kalėjime, sveikatos priežastimis ir atlikta bausme.
Jame teigiama, kad tarp paleidžiamų asmenų yra jaunuolių, moterų ir vyresnių nei 60 metų kalinių, kuriuos numatoma lygtinai paleisti per artimiausius šešis mėnesius ar metus.
